Iš Kauno Vilnių pasiekti per 38 minutes, važiuojant traukiniu, turėti galimybę pasigrožėti kvapą gniaužiančiu gamtovaizdžiu ar mažinti išmetamą CO2 kiekį ir daryti kuo mažesnį poveikį aplinkai – tokius variantus svarstė studentas iš Ispanijos Aitar Sauca Rodrigez, tyrinėjęs „Rail Baltic“ projektą. „Rail Baltica“ projektas taps reikšmingu proveržiu, siekiant geresnio regiono socialinio ir ekonominio vystymosi. Jis ne tik Baltijos šalių teritorijai suteiks „stuburą“, bet ir suartins Europą, eliminuodamas „geležinės uždangos“ pasekmes“, – sako iš Ispanijos kilęs, 25-erių Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) civilinės inžinerijos studijų programos studentas, Aitor Sauca Rodriquez.

Planuojama, kad „Rail Baltica“ reikmėms paimta žeme nuo Kauno iki Latvijos sienos ūkininkai galės naudotis ir 2020 metais, o kai kuriuose rajonuose arčiau Latvijos sienos ir 2021-aisiais. Norint užsiimti ūkininkavimu šiose teritorijose, būtina išsiimti leidimą regioniniame Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.

Nutiesus naują „Rail Baltica“ geležinkelį traukinių eismo keliamas triukšmas gerokai sumažės, palyginti su šiuo metu esamu. Apsaugai nuo važiuojančių traukinių keliamo triukšmo apgyvendintose teritorijose bus įrengtos akustinės sienutės, triukšmo absorberiai ir antivibraciniai paklotai, todėl triukšmo lygis neviršys nustatytų Lietuvos higienos normų. Šiuo metu europinis geležinkelis tiesiamas tarp Kauno ir Palemono geležinkelio stočių. Ši geležinkelio atkarpa, kertanti visą Petrašiūnų seniūniją, didesniąją dalimi ribojasi su pramoninėmis ir komercinėmis teritorijomis. Į tiesiamo europinio geležinkelio prieigas taip pat patenka dalis apgyvendintos teritorijos prie Palemono stoties ir ties Amaliais. Šiose gyvenamųjų namų teritorijose didžiausia poveikio zona dėl triukšmo numatoma iki 100 metrų nuo geležinkelio linijos.

Lietuvoje ir visame Baltijos šalių regione įsibėgėjant projekto „Rail Baltica“ statybai, Vilniaus Gedimino technikos universitetas kviečia abiturientus rinktis su geležinkeliais susijusias specialybes, kurias įgijus įdomus darbas praktiškai garantuotas - skaičiuojama, kad europinės vėžės projektas regione sukurs apie 13 tūkst. naujų darbo vietų. „Specialistų poreikis jaučiamas jau dabar, tačiau ateityje jis augs dar labiau. Vien kitąmet dėl su „Rail Baltica“ statyba susijusių darbų bus sukurta 300 naujų darbo vietų kvalifikuotiems geležinkelio planavimo, projektavimo, statybos inžinieriams, telekomunikacijų, procesų automatizavimo ir IT specialistams, gebantiems dirbti su geležinkelio projektavimo ir valdymo sistemomis, automobilių kelių ir geležinkelio statinių (tiltų, viadukų) inžinieriams, kitų sričių specialistams. Šiuo metu pagal mūsų sudarytas sutartis su mokslo institucijomis jau yra rengiami specialistai, tačiau akivaizdu, kad jų reikės gerokai daugiau ir ne tik statybos metu, bet ir infrastruktūros priežiūrai“, - sako AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.