Planuojama, kad „Rail Baltica“ reikmėms paimta žeme nuo Kauno iki Latvijos sienos ūkininkai galės naudotis ir 2020 metais, o kai kuriuose rajonuose arčiau Latvijos sienos ir 2021-aisiais. Norint užsiimti ūkininkavimu šiose teritorijose, būtina išsiimti leidimą regioniniame Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.

Nutiesus naują „Rail Baltica“ geležinkelį traukinių eismo keliamas triukšmas gerokai sumažės, palyginti su šiuo metu esamu. Apsaugai nuo važiuojančių traukinių keliamo triukšmo apgyvendintose teritorijose bus įrengtos akustinės sienutės, triukšmo absorberiai ir antivibraciniai paklotai, todėl triukšmo lygis neviršys nustatytų Lietuvos higienos normų. Šiuo metu europinis geležinkelis tiesiamas tarp Kauno ir Palemono geležinkelio stočių. Ši geležinkelio atkarpa, kertanti visą Petrašiūnų seniūniją, didesniąją dalimi ribojasi su pramoninėmis ir komercinėmis teritorijomis. Į tiesiamo europinio geležinkelio prieigas taip pat patenka dalis apgyvendintos teritorijos prie Palemono stoties ir ties Amaliais. Šiose gyvenamųjų namų teritorijose didžiausia poveikio zona dėl triukšmo numatoma iki 100 metrų nuo geležinkelio linijos.

Lietuvoje ir visame Baltijos šalių regione įsibėgėjant projekto „Rail Baltica“ statybai, Vilniaus Gedimino technikos universitetas kviečia abiturientus rinktis su geležinkeliais susijusias specialybes, kurias įgijus įdomus darbas praktiškai garantuotas - skaičiuojama, kad europinės vėžės projektas regione sukurs apie 13 tūkst. naujų darbo vietų. „Specialistų poreikis jaučiamas jau dabar, tačiau ateityje jis augs dar labiau. Vien kitąmet dėl su „Rail Baltica“ statyba susijusių darbų bus sukurta 300 naujų darbo vietų kvalifikuotiems geležinkelio planavimo, projektavimo, statybos inžinieriams, telekomunikacijų, procesų automatizavimo ir IT specialistams, gebantiems dirbti su geležinkelio projektavimo ir valdymo sistemomis, automobilių kelių ir geležinkelio statinių (tiltų, viadukų) inžinieriams, kitų sričių specialistams. Šiuo metu pagal mūsų sudarytas sutartis su mokslo institucijomis jau yra rengiami specialistai, tačiau akivaizdu, kad jų reikės gerokai daugiau ir ne tik statybos metu, bet ir infrastruktūros priežiūrai“, - sako AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Kauno geležinkelio tunelį kasdien kerta apie 15 tūkst. keleivių, iš kurių, ko gero, retas susimąsto, kad istoriškai tai vienas įspūdingiausių inžinerinių sprendimų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje: pergyvenęs du karus ir vieną sprogdinimą, dabar jis yra vienas seniausių veikiančių tunelių Europoje ir vienintelis toks Baltijos šalyse. Kelionė traukiniu - paprastai vienintelis būdas pamatyti šį tunelį, mat į griežtai saugomą objektą pašaliniai asmenys neįleidžiami. Išimtis padaryta gegužės 22-23 dienomis, kai dėl „Rail Baltica“ remonto darbų uždarius eismą tuneliu, jis buvo atvertas gyventojams. Norinčių aplankyti statinį smalsuolių buvo tiek daug, kad vietoj suplanuotos vienos renginio dienos, teko tunelio lankymą pratęsti dar ir kitai dienai. Ekspozicija surengta išties įspūdinga, tačiau vargu, ar per vieną apsilankymą galima sužinoti viską apie turtingą šio statinio istoriją.