Kaip vienas pagrindinių argumentų projektuojant „Rail Baltica“ europinės vėžės geležinkelio liniją, buvo įvardijama ekonominė nauda, tarp jų ne tik finansiniai, bet ir aplinkosauginiai faktoriai. Pagal mokslininkų apskaičiavimus, transporto priemonės yra antras didžiausias teršėjas Europoje. Taip pat kaip didelę problemą Europos Komisija (EK) įvardijo per dideles kelių tinklo apkrovas krovininiu transportu.

Švaresnis, mažiau triukšmingas ir eismo požiūriu saugesnis miestas. Tokiomis permainomis dabar gyvena marijampoliečiai, kai prieš kelis metus buvo baigti per Suvalkijos sostinę einančio geležinkelio „Rail Baltica“ rekonstrukcijos darbai.

Rugsėjo 30 dieną Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentinių Europos Sąjungos (ES) reikalų komitetų pirmininkų delegacija, kuri susipažins su europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu Lietuvoje.

Nutiesus „Rail Baltica“ geležinkelį juo kursuos ne tik greitieji keleiviniai traukiniai tarptautiniais maršrutais – visoje linijoje numatoma įrengti regionines geležinkelio stotis, kurios aptarnaus vietiniais maršrutais važiuojančius keleivius.