Nauda

10 projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo privalumų:


1. Galingas tvaraus ekonominio augimo Baltijos šalyse katalizatorius

„Rail Baltica“
veiks kaip svarbus tęstinės Baltijos šalių ekonomikos plėtros katalizatorius ir statybos etape, pavyzdžiui, sukuriant šimtus naujų darbo vietų ir prisidedant prie regiono BVP per įvairų tiesioginį, netiesioginį bei papildomą poveikį iš investicijų į infrastruktūrą, ir naudojimo etape, pavyzdžiui, padidinant Baltijos šalių rinkos pasiekiamumą bei prekybos konkurencingumą, padidinant patrauklumą užsienio investicijoms ir palaikant didesnį našumą bei padidėjusį Baltijos šalių transporto ir logistikos pramonės konkurencingumą. Istoriškai modernios infrastruktūros prieinamumas visada buvo vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių tautų gerovę ir konkurencingumą. Greitojo[1] geležinkelio infrastruktūra šiuo atžvilgiu yra ypač išskirtinė, kadangi, palyginti su įvairių tipų investicijomis į infrastruktūrą, pasižymi bene didžiausiu skaičiumi papildomų ekonominių privalumų ir makroekonomikos multiplikatorių.

2. Naujas keleivių ir krovinių mobilumo standartas

„Rail Baltica“
 gerokai sumažins atstumą tarp Baltijos šalių ir priartins likusią Europą. Moderni greitojo geležinkelio jungtis suteiks patogią, saugią ir aplinkai nekenkiančią keleivių judėjimo alternatyvą, taip pat naujų tarpmodalinio ir daugiamodalinio tiekimo grandinės valdymo plėtros galimybių. Naujoji geležinkelio infrastruktūra ir būsimas jos komercinimas taps skaitmeninių technologijų ir naujovių platforma, parodant naują pavyzdį, kaip galima sklandžiai sujungti tarpmodalinį transportą, užtikrinti tiekimo grandinės skaidrumą ir paslaugų integraciją bei pritaikymą asmeniniams poreikiams. Baltijos šalių keleiviai galės naudotis tokiomis kelionių galimybėmis kokybės, greičio, patogumo ir keleivių patirties atžvilgiu, kokios seniai prieinamos Vakarų Europoje. Krovinių savininkai ir ekspeditoriai dėl tiesioginės ir nekliudomos, didelių pajėgumų prieigos prie Europos geležinkelių sistemos galės supaprastinti ir diversifikuoti savo tiekimo grandinės procesus.

3. Atsiras naujas ekonomikos koridorius

„Rail Baltica“
– tai ne vien fizinės geležinkelio linijos statyba. Fizinė infrastruktūra suteiks galimybę atsirasti visiškai naujam ekonomikos koridoriui. Taip ne tik bus paleistas galingas tarptautinės regioninės integracijos teigiamų pokyčių ciklas, kurį aiškiai iliustruoja, pavyzdžiui, išskirtinė Zundo tilto linijos infrastruktūros ir jos komercializacijos tarp Švedijos ir Danijos sėkmė, bet kartu Baltijos šalys bus integruotos į naujas regioninės, Europinės ir pasaulinės svarbos tiekimo grandines.

Jau numatyta, kad „Rail Baltica“ bus dalis ES TEN-T „Šiaurės jūros–Baltijos jūros“ pagrindinio tinklo koridoriaus, kuris per Nyderlandus, Belgiją, Vokietiją ir Lenkiją jungia didžiausius Europos uostus – Roterdamą, Hamburgą ir Antverpeną su trimis Baltijos šalimis, jungtis su Suomija palaikoma vykdant trumpųjų nuotolių laivybą Suomijos įlankoje, o ateityje numatoma galimybė iškasti tunelį tarp Talino ir Helsinkio. Tolesnis šio koridoriaus tęsimas į šiaurę nuties kelią būsimai jungčiai su atsirandančiu „Arkties“ koridoriumi, ypač atsižvelgiant į pelningą alternatyvaus Šiaurės poliaračio jūrų kelio, jungiančio Europą ir Aziją, plėtros perspektyvą. Be to, „Šiaurės jūros–Baltijos jūros“ koridorius Varšuvoje kertasi su „Baltijos–Adrijos“ koridoriumi, todėl atsiranda naujos tiekimo grandinės tarp Baltijos ir Adrijos jūrų plėtojimo galimybė; taip Baltijos šalys bus sujungtos su iki šiol nepatogiai pasiekiamomis Pietų Europos rinkomis. Panašiu būdu „Rail Baltica“ stiprins sinergiją tarp Šiaurės–Pietų ir Vakarų–Rytų krovinių srautų, nes bus sukurta naujų perkrovimo ir logistikos plėtros galimybių palei Europos ir Azijos sausumos prekybos kelius. Taip naujoji „Rail Baltica“ infrastruktūra ne tik įtvirtins Baltijos šalis Europos geležinkelių logistikos žemėlapyje, bet ir sukurs didelių vertės kūrimo galimybių greta šios infrastruktūros, teikdama tokių papildomų ekonominių privalumų, kaip komercinės nuosavybės plėtojimas, apleistų urbanizuotų teritorijų atgaivinimas, privačios investicijos į pumpurines įmones, naujų bendrovių steigimas, technologijų perdavimas ir naujovių kūrimas, turizmo plėtra ir kitoks katalizatoriaus poveikis. Karolis Sankovski prikaustė, IQ Forumo Kaune, auditorijos dėmesį pasakojimu apie "Rail Baltica". siekia tokį efektą sukurti nuo pirmųjų projekto etapų, tam mokomasi iš svarbiausių pasaulinių sėkmės istorijų ir etalonų.

4. Tvaraus įdarbinimo ir švietimo galimybės

Projektavimo ir statybos etapuose „Rail Baltica“ suteiks daug įdarbinimo galimybių, ypač statybos sektoriuje, todėl prisidės prie verslo ciklo išlyginimo, nes bus laiku padidinta darbo jėgos paklausa dabartinėje mažo augimo aplinkoje. Be to, tai padės sumažinti neigiamą užimtumo galimybių sumažėjimo tradicinėje 1520 mm geležinkelio sistemoje poveikį, paskatinant geležinkelio specialistų perėjimą iš labiau tradicinių Baltijos šalių geležinkelio pramonės segmentų į naująją europinės vėžės geležinkelio sistemą. Per ilgesnį laikotarpį dėl to atsiras labai kompetentingų specialistų, turinčių patirties abiejose geležinkelių sistemose. Prasidėjus projekto naudojimo etapui, atsiras naujų nuolatinių darbo vietų infrastruktūros valdymo ir priežiūros, stočių ir terminalų valdymo srityse, taip pat visų tipų keleivių ir krovinių valdymo sferoje. „Rail Baltica“ įgyvendinimas bus kaip regioninio meistriškumo ir kompetencijos centro kūrimo platforma, sukaupusi geriausias praktines žinias ir patirtį iš kitų stambių tarpvalstybinių projektų, skatinanti technologijų perdavimą ir naujovių kūrimą pirmą kartą tokiu mastu Baltijos šalyse. Taip bus sukurta tarptautiniu mastu konkurencinga patirtis, kurią ateityje bus galima pritaikyti kitiems tarptautiniams projektams.

Makroekonominiu lygmeniu „Rail Baltica“ ženkliai pagerins Baltijos šalių darbo rinkos pasiekiamumą. Užimtumo rajonai, ypač palei „Rail Baltica“ trasą, plėsis, ir taip atsiras naujų kasdienio važinėjimo į darbą modelių tarp ligi tol tolimų aglomeracijų. Darbo jėgos mobilumas yra lemiamas veiksnys, gerinantis darbo rinkos lankstumą, todėl ištikus ekonomikos nuosmukiui ši rinka yra atsparesnė. Analogiškai, daug aukštojo mokslo institucijų palei „Rail Baltica“ išplės savo studentų pritraukimo regioną, nes taps greičiau ir patogiau pasiekiamos.

5. Aplinkos požiūriu darni infrastruktūra

XXI a. Europa susiduria su daugeliu iššūkių, kuriuos kelia pasaulinis atšilimas, tarša ir kitos aplinkosaugos problemos. „Rail Baltica“ sumažins žmonių judėjimo poveikį aplinkai Baltijos šalyse. Geležinkelis yra vienintelė didelio pajėgumo transporto rūšis, kuri beveik nepriklauso nuo iškastinio kuro, o energijos suvartojimas sudaro mažiau nei 2 proc. Europos transporto energijos suvartojimo, nors rinkos dalis yra didesnė nei 8,5 proc. Be to, įgyvendinus galimybę keisti transporto rūšį iš kelių į geležinkelio transportą (vežant ir keleivius, ir krovinius), „Rail Baltica“ gerokai sumažins piniginį klimato kaitos poveikį dėl masto ekonomijos, taip pat padės ženkliai sumažinti kelių priežiūros išlaidas ir triukšmo taršą.

6. Naujos daugiamodalinės krovinių logistikos plėtros galimybės

Integruodamas į „Rail Baltica“ sistemą regiono svarbiausius transporto infrastruktūros elementus – nuo jūrų uostų ir sausumos logistikos infrastruktūros iki oro uostų ir miestų terminalų, projektas nuties kelią naujiems tarpmodalinės ir daugiamodalinės logistikos sprendimams. Baltijos šalys ne tik sustiprins galimybes organizuoti prekybą su likusia Europos Sąjunga (tai sudaro tris ketvirčius šių šalių bendros prekybos apimties) palankesniu ir konkurencingesniu gabenimo tarifu, bet ir įsitrauks į stambiausias dabartines ir ateities pasaulines tiekimo grandines. Įvairiarūšis transportas, didelės pridėtinės vertės logistikos paslaugos, skaitmeninimas ir tiekimo grandinės valdymo įgūdžiai lems Baltijos šalių galimybę vaidinti rimtesnį vaidmenį Europos transporto ir logistikos darbo jėgos pasidalijimo srityje. Šiuo atžvilgiu „Rail Baltica“ bus svarbus išteklius ir užtikrins konkurencinį pranašumą. Krovinių vežimas konteineriais ir transporto priemonių vežimas geležinkeliu pamažu plėsis, Baltijos šalių krovinių pramonei pamažu persiorientuojant nuo labiau įprastų krovinių gabenimo segmentų, ypač sausų ir skystų piltinių krovinių perkrovimo. Mūga, Salaspilis, Kaunas ir kitos populiarios vietovės turės puikių galimybių virsti surinkimo logistikos ir kitokios didelę pridėtinę vertę turinčios veiklos platformomis, galinčiomis taip pat palaikyti reikiamu laiku vykdomus kitų pramonės sričių procesus.   

7. Nauji tarpmodalinio keleivių transporto sprendimai

Atsižvelgiant į keleivius, derinant „Rail Baltica“ trasą numatyti ryšiai su centriniais verslo rajonais ir oro uostais, užtikrinantys patogų susisiekimą, kad būsimos verslo kelionės vyktų sklandžiai. Šis visas Baltijos šalis apimantis ryšys bus labai naudingas ir laisvalaikio bei turistinėms kelionėms. Būsimos kelionės plėtojamos taip, kad skirtingo transporto sprendimai būtų integruoti į vieną skaitmeniniu būdu valdomą ir visiškai atsekamą paketą „nuo durų iki durų“, todėl integravimo centrų vaidmuo vis stiprėja – miesto terminalai tampa pagrindinėmis daugiamodalinio transporto vietomis, o oro uostų geležinkelio stotys atveria galimybes sklandžiai sujungti oro ir geležinkelių transportą. Šiuo atžvilgiu „Rail Baltica“ suteiks platformą kurti tokius integruotus keleivių gabenimo sprendimus, kokių Baltijos šalyse iki šiol dar nebuvo.

8. Saugumo ir našumo patobulinimai
Plačiai žinoma ir empiriškai įrodyta, kad geležinkelis yra vienas saugiausių keliavimo būdų. Pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičių geležinkelis yra beveik 30 kartų saugesnis nei asmeniniai automobiliai ir beveik 3 kartus saugesnis už viešuosius autobusus, nepaisant santykinių skirtumų pagal sužalojimų skaičių. Skatinant kelių transporto keitimą geležinkelių transportu ir taip sumažinant krovininių sunkvežimių skaičių ir jų eismo intensyvumą viešuosiuose keliuose, natūraliai bus daromas teigiamas poveikis saugumui keliuose. Atsižvelgiant į greičio pranašumus, „Rail Baltica“ taip pat suteiks galimybę sutaupyti daug laiko keliaujant. Be to, palyginti su kelionėmis asmeniniu automobiliu, kai laiką tenka leisti už vairo, arba su kelionėmis lėktuvu, kai reikia atlikti daug nuoseklių veiksmų (nuvykti į oro uostą, užsiregistruoti, praeiti saugumo patikrą, įsėsti į lėktuvą, išsilaipinti), greitieji traukiniai sklandžiai vyksta iš vieno miesto centro į kito miesto centrą, dažnai be sustojimų, todėl kelionės laiką galima išnaudoti netrukdomai ir produktyviai. Plečiantis miestams palei „Rail Baltica“ trasą, eismo intensyvumas proporcingai padidės. Rail Baltica suteiks alternatyvią galimybę keliauti be transporto spūsčių mieste ir kartu jas sumažins.

9. Nauja pridėtinę vertę teikianti skaitmeninių technologijų ir naujovių platforma

Nors dažnai suvokiama kaip gana konservatyvi, Europos geležinkelių pramonė linkusi diegti naujausias technologijas, vykdydama skaitmeninimą ir plėtodama intelektines transporto sistemas (ITS). Skaitmeninimas kartu su dekarbonizacija nuolat yra tarp Europos Sąjungos svarbiausių strateginių prioritetų plėtojant Europos tarptautines transporto jungtis. Naujoviškos technologijos, pavyzdžiui, išmaniųjų duomenų analizė, daiktų internetas / traukinių internetas, kitos kartos ryšio tinklai (sumontuoti ant geležinkelio kelio ir lokomotyve), keleivių duomenų programos, visuotinis jutiklių diegimas, išmanioji energija ir kt., pamažu įsiskverbs į įvairius geležinkelių projektavimo, statybos, priežiūros, naudojimo ir tiekimo grandinės plėtojimo procesus. „Rail Baltica“ bus greitai besiplečiančios naujų įmonių sistemos Baltijos šalyse varomoji jėga, kadangi visuose projekto etapuose bus sukurta naujų galimybių ir skatinamos skaitmeninės naujovės.

10. Baltijos šalių integracijos į Europos Sąjungos transporto sistemą užbaigimas

Atsižvelgiant į transporto infrastruktūros ryšį su likusia Europos Sąjungos dalimi, Baltijos šalys panašesnės į salas, o ne į žemynines vietoves. Kadangi nėra greitojo geležinkelio ir magistralių infrastruktūros, oro transportas yra dominuojantis kelionių būdas, ypač verslo kelionėms; nemažą dalį krovinių srautų apima trumpųjų nuotolių laivyba. Taigi Baltijos šalių galimybės pasiekti bendrą Europos rinką yra neišnaudotos. „Rail Baltica“ turėtų užpildyti šią spragą – projektas pašalins trūkstamą grandį ir taip atkurs istorinį teisingumą, nes Baltijos šalys bus iš naujo integruotos į Europos geležinkelių sistemą. Įsiliedamos į bendrą Europos geležinkelių erdvę, Baltijos šalys pagerins savo prekybos sąlygas ir galės pasiekti naujas eksporto rinkas, kurių pasiekiamumas pagerės ir taps komerciškai perspektyvus dėl naujų logistikos kanalų. Būtent dėl šių strateginių sumetimų Europos Sąjunga projektą „Rail Baltica“ laiko viena iš pavyzdinių transporto infrastruktūros plėtros iniciatyvų.

[1] Projektu „Rail Baltica“ diegiama nauja greitoji dvigubos vėžės, Europos standartinio vėžės pločio (1435 mm) geležinkelio linija, elektrifikuota ir su ERTMS įranga, projektinis greitis – 240 km/val.