Naujienos

Atgal

Lenkijos ir Lietuvos geležinkeliai ieško naujų bendradarbiavimo galimybių plėtoti keleivių ir krovinių pervežimą

2020 04 28

Greitasis geležinkelis artėja prie Lietuvos

Pasak Ireneusz Merchel, Lenkijos nacionalinio geležinkelių infrastruktūros valdytojo „PKP Polskie Linie Kolejowe S.A.“ tarybos prezidento, Lenkija šiuo metu yra užbaigusi „Rail Baltica“ 66 kilometrų ilgio ruožą nuo Varšuvos iki Sadovnės, kur senasis geležinkelis rekonstruotas taip, kad juo galėtų važiuoti greitieji traukiniai. Tai sudaro 20 proc. viso „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo šalyje.

„Atkarpoje Varšuva-Sadovnė darbai pabaigti. Šiuo metu vykdome rangos darbus 36 kilometrų ruože nuo Sadovnės iki Čiževo. Taip pat jau pasirinkome rangovą modernizuoti 71 kilometro „Rail Baltica“ geležinkelio ruožą nuo Čiževo iki Balstogės. Projektas vykdomas sklandžiai ir pagal grafiką – Lenkija „Rail Baltica“ projekte aktyviai juda link Lietuvos“, – informavo I. Merchel.

Pagal įgyvendinamą projektą, be minėtų dviejų „Rail Baltica“ ruožų Lenkijoje, šalyje bus likę įgyvendinti dar du ruožus: Balstogė-Elkas (100 km) ir Elkas-Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena (94 km).

Planuojama, kad visi „Rail Baltica“ darbai Lenkijoje bus baigti 2027 metais.

„Gerai suprantame tarptautinio geležinkelio linijos „Rail Baltica“ svarbą ir tai vienas mūsų prioritetų šalies transporto infrastruktūros srityje. Baigus tiesti šią liniją, pagerės Lenkijos susisiekimas ne tik su Baltijos šalimis, bet ir su Skandinavijos valstybėmis, atsivers dar viena geležinkelio linija krovinių gabenimui su Šiaurės ir Rytų šalimis, tad mums tai svarbus projektas“, – sakė I. Merchel.

Lietuva, prisitaikydama prie naujų reikalavimų dėl traukinių greičio, iki 2026-ųjų modernizuos  geležinkelį nuo Kauno iki Lenkijos sienos, kuriuo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 249 km/h, o krovininiais – iki 120 km/h, kaip visoje „Rail Baltica“ linijoje.

Planuojama, kad kelionė iš Kauno į Varšuvą „Rail Baltica“ geležinkeliu keleiviams truks nepilnas 5 valandas, o iš Lenkijos sostinės galima bus pasiekti praktiškai visus Vakarų Europos didmiesčius.

Svarbus ne tik keleiviams, bet ir kroviniams vežti

Projektas „Rail Baltica“ jau įrodė savo reikšmę nepaprastųjų situacijų metu, kai šių metų kovo 17-18 dienomis buvo organizuotas specialus tranzitinis keleivinis traukinys. Šio traukinio pagalba dėl  koronaviruso pandemijos kitoje šalyje įstrigę Baltijos šalių piliečiai turėjo galimybę iš Vokietijos per Lenkiją grįžti į Lietuvą.

Pasak „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinio direktoriaus Karolio Sankovski, Kauno geležinkelio mazgas – viena sudėtingiausių geležinkelio infrastruktūrų, per kurią važiuos „Rail Baltica“ traukiniai, ir vienas svarbiausių Lietuvos logistikos centrų: čia susieis krovinių keliai tarp Šiaurės ir Vakarų bei Vidurio Europos, per čia keliaus tranzitiniai kroviniai iš Rytų bei Klaipėdos jūrų uosto.

„Jau dabar per Kauną į Vakarų Europą važiuoja traukiniai iš Kinijos, Kauno intermodalinį terminalą logistikos bendrovės naudoja kaip jungtį gabenant krovinius geležinkelio, kelių, oro ir jūrų transportu. Neabejojame, kad užbaigus darbus Kauno geležinkelio mazge, kuomet Kauno intermodalinis terminalas europine geležinkelio vėže bus sujungtas su Lenkijos, o per ją ir su Vakarų Europos geležinkelio tinklais, jo reikšmė dar labiau išaugs“, – pažymi K. Sankovski.

Intermodaliniai pervežimai – tai krovinių gabenimas dviem ar daugiau transporto rūšių, pavyzdžiui traukiniu, vilkiku ir laivu ar keltu. Dėl krovinių gabenimo patogumo, tokie pervežimai dažniausiai vykdomi prekes pakraunant į konteinerius ir keičiant transporto rūšį iš vienos į kitą perkraunamas visas konteineris. Lietuvos atveju bet kuris krovinių pervežimas geležinkeliu iš Rytų į Vakarus  ir atvirkščiai tampa intermodaliniu, mat krovinius reikia perkrauti iš vieno tipo vagonų ir kitus.

Kaunas – logistikos centras

Kauno intermodalinį terminalą pilnai integruoti į europinio geležinkelio infrastruktūrą planuojama šių metų pabaigoje, kad 2021-aisiais prekiniai traukiniai galėtų kursuoti tarp Azijos ir Europos valstybių, krovinius perkraunant ir paskirstant Kaune.

Projekto „Rail Baltica“ pirmąjį etapą Lietuva įgyvendino 2015 metais – europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno geležinkelio stoties. Šio etapo metu įrengta 123 km ilgio europinio standarto tarpvalstybinis geležinkelis, kuriuo tarp Kauno ir Balstogės šiuo metu reguliariai kursuoja keleiviniai traukiniai. Ateityje šis ruožas bus modernizuotas, kad keleiviniai traukiniai, kaip visoje „Rail Baltica“, galėtų važiuoti maksimaliu 249 km/h greičiu.

Europine geležinkelio vėže sujungus Kauno intermodalinį terminalą Palemone, terminalas bus toliausias taškas Europos rytuose iš kurio eis europinio standarto 1435 mm pločio geležinkelio vėžė. Toliau link Latvijos ir Baltarusijos driekiasi plačiojo standarto 1520 mm vėžė, tad Kaune bus vienintelė vieta, kur galima greitai perkrauti geležinkelio vagonus.

Kad Kauno intermodalinis terminalas būtų patogus ne tik geografiškai, bet ir atliktų visas reikiamas papildomas funkcijas, šiuo metu intensyviai plėtojama terminalo infrastruktūra bei galimų paslaugų spektras. Planuojama, kad čia nuotoliniu būdu itin greitai bus galima atlikti visas muitinės ir veterinarijos bei fitosanitarijos procedūras, taip pat ne tik perkrauti konteinerius iš vieno standarto vagonų į kito standarto vagonus, bet ir perkrauti, pakrauti bei iškrauti pačius konteinerius, krauti medienos bei birius ir kitus nestandartinius krovinius.

Lenkija ir Lietuva gilina bendradarbiavimą

„PKP Polskie Linie Kolejowe S.A.“ valdybos pirmininkas I. Merchel akcentuoja, kad įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ svarbus ne tik kiekvienos projekte dalyvaujančios valstybės įsitraukimas nacionaliniu mastu, bet ir naujų bendradarbiavimo galimybių paieška tarp šalių.

Kaip pavyzdį pašnekovas nurodo abiejų valstybių krovinių vežimo bendrovių – „PKP Cargo“ ir „LG Cargo“ ketinimus steigti bendrą įmonę, kuri teiks intermodalinius pervežimus tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Egidijus Lazauskas, „LG Cargo“ generalinis direktorius, pažymi, jog intermodalinių krovinių pervežimų apimtys pastaraisiais metais auga, o verslo susidomėjimas tokiu krovinių vežimo būdu ypač išaugo.

„Kartu su „PKP Cargo“ siekiama vystyti intermodalinius krovinių pervežimus tarp Lietuvos ir Lenkijos. Toks krovinių gabenimo būdas, kai suderinami keli transporto būdai,  taupo ne tik verslo patiriamas logistikos sąnaudas, bet ir mažina aplinkos taršą, spūstis, triukšmą, eismo įvykius keliuose bei kitą neigiamą kelių transporto poveikį aplinkai“, – sako E. Lazauskas.

E. Lazausko teigimu, plėtojant paslaugas didelis dėmesys bus skiriamas puspriekabių ir konteinerių pervežimui, o geležinkeliai sujungs Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos krovos terminalus.

Kauno intermodalinis terminalas pastatytas Palemono geležinkelio stotyje, šalia pagrindinės Lietuvos magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei magistralės „Via Baltica“. Aplink šią vietą kuriasi logistikos įmonės bei yra įsikūrusi Kauno laisvoji ekonominė zona, patogus susisiekimas su Kauno oro uostu bei Klaipėdos jūrų uostu.