Naujienos

Atgal

„Rail Baltica“ – naujas geležinkelis palei Baltijos jūrą

2020 07 30

Jau šiandien važiuodami traukiniu tarp Lenkijos ir Lietuvos sutiksite ne vieną angliškai, vokiškai, prancūziškaiar kita kalba kalbantį europietį, keliaujantį palei Baltijos jūrą. Nors kelionę traukiniu šiuo maršrutu kol kas pasirenka tik atkakliausi ir labiausiai neskubantys turistai, jau netrukus nauju greitųjų traukinių geležinkeliu „Rail Baltica“ bus galima labai patogiai aplankyti Baltijos šalis ar įveikti didelę dalį kelio išsiruošus aplink Baltijos jūrą.

 Patrauklus maršrutas turistams

 Kiekvieną vasarą milijonai Europos gyventojų atostogas praleidžia keliaudami traukiniais. Tai patogu, nes nereikia vairuoti, praeiti varginančių patikros procedūrų oro uostuose,  be to atostogas galite paversti ištisiniu nuotykiu – pasivaikščioję kalnuose, naktį praleidę patogiame miegamajame vagone, ryte jau galite maudytis per kelis šimtus kilometrų nutolusioje jūroje, o po kelių dienų aplankyti dar už kelių šimtų kilometrų įsikūrusį įdomų viduramžių miestą.

 Netrukus keliautojai traukiniais į savo TOP maršrutų sąrašą galės įtraukti dar vieną viliojančią kryptį – tris prie Baltijos jūros įsikūrusias šalis: Lietuvą Latviją ir Estiją.

 Antrą pagal dydį Lietuvos miestą Kauną iš Varšuvos keleiviniu traukiniu galima pasiekti jau nuo 2016-ųjų. Tiesa, ši kelionė nebus itin patogi – teks keisti traukinius Balstogėje, o iš šio Lenkijos miestelio kelionė truks apie 5 valandas.

 Tačiau jau nuo 2026-ųjų, įrengus greitaeigių traukinių geležinkelį „Rail Baltica“, kelionė iš Varšuvos iki Kauno truks kiek daugiau nei tris valandas. Iš šio miesto per kiek daugiau nei pusvalandį bus galima nuvykti į Lietuvos sostinę Vilnių arba keliauti toliau po Baltijos šalis – geležinkelis per Latvijos sostinę Rygą drieksis iki Estijos sostinės Talino. Apsižvalgius šiame unikalios viduramžių architektūros mieste toliau kelionę galima tęsti keltu iki Suomijos sostinės Helsinkio ir toliau per Skandinavijos valstybes.

 „Daugiau nei 1000 km atstumą nuo Varšuvos iki Talino kelis kartus per dieną kursuosiantys patogūs keleiviniai traukiniai įveiks per maždaug 7 valandas. Tačiau mes neabejojame, kad pati kelionė truks daug ilgiau, nes keliautojams tikrai verta stabtelti kiekvienoje Baltijos valstybėje – nors tai kaimyninės šalys, jos visos labai skirtingos ir turi unikalių lankytinų vietų tiek mėgstantiems istoriją, tiek aktyvią veiklą turistams“, - sako „LTG Link“ generalinis direktorius Linas Baužys.

 Naujos galimybės verslui

 Nors keliautojams greitų ir patogių kelionių traukiniu per Baltijos šalis dar kiek teks palaukti, verslas šiuo geležinkeliu naudojasi vis intensyviau.

 Šių metų pavasarį Lietuvos Lenkijos sieną pasiekė pirmasis traukinys su 22 vilkikų puspriekabėmis iš Vokietijos miesto Kaldenkircheno, o po kurio laiko su 23 puspriekabėmis išvyko atgal – tai buvo bandomasis reisas ateityje tarp Kauno intermodalinio terminalo (KIT) ir Vakarų Europos kursuosiančių reguliarių traukinių maršrutų, pervešiančių vilkikų puspriekabes. Bandomąjį reisą inicijavo Lietuvos krovinių vežimo geležinkeliu bendrovė „LTG Cargo“, viena didžiausių krovinių gabenimo geležinkeliais įmonių Lenkijoje „PKP Cargo“ ir Vokietijos intermodalinių pervežimų operatorius „CargoBeamer“.

 „Šiuo metu matome, kad poreikis gabenti puspriekabes yra kelis kartus didesnis, nei turimi KIT pajėgumai. Jau kurį laiką kai kurios Lietuvos bendrovės gabena puspriekabes kombinuotu būdu: iš Klaipėdos jūrų uosto jos pasiekia Vokietiją keltais, o paskui traukiniais keliauja net iki Ispanijos. Atsiradus galimybei ant traukinių platformų pakrauti puspriekabes jau Lietuvoje, jos mielai ja pasinaudos. Ir mes tam turime būti pasiruošę“, - sako Arūnas Urbonas, „LTG Infra“ Infrastruktūros paslaugų departamento Terminalų valdymo centro vadovas.

 Manoma, kad krovinių puspriekabėse gabenimas traukiniais ateityje užims reikšmingą ir nuolatos augančią bendro krovinių srauto dalį. Pagal ES transporto politiką, stengiamasi krovinių gabenimą organizuoti taip, kad kelių transportas būtų naudojamas tik trumpesniems nei 300 km atstumams, o į tolimesnius taškus jie būtų gabenami traukiniais arba laivais. To siekiama dėl ekologijos ir kovojant su automagistralių apkrovimu, vežėjų įmonės sutaupo ne tik degalų, bet ir efektyviau išnaudoja vairuotojus, kurie reikalingi tik krovinį gabenant „paskutinę mylią“ – nuvežant į galutinį tašką bei pristatant iki geležinkelio.

 „Galimybėmis pakrauti KIT puspriekabes ir reguliariu traukiniu gabenti jas iš ir į Vakarų Europą jau dabar aktyviai domisi užsienio įmonės, šiuo klausimu nuolat bendraujame su Vokietijos, Austrijos, Italijos, Prancūzijos terminalais ir logistikos kompanijomis, tad neabejojame, kad ši krovinių gabenimo sritis tikrai perspektyvi“, - sako A. Urbonas.

 Svarbi NATO infrastruktūra

 Baigus visus „Rail Baltica“ statybos darbus, Kauno geležinkelio mazgas bus vienas moderniausių geležinkelio mazgų per kurį važiuos didžioji dalis visų „Rail Baltica“ linija važiuojančių traukinių. Čia susijungs krovinių keliai tarp Skandinavijos, Turkijos, Kinijos, Vakarų Europos krypčių.

 „Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastarąjį šimtmetį. Moderni greitoji „Rail Baltica“ jungtis suteiks patogią, saugią ir aplinkai nekenkiančią keleivių judėjimo alternatyvą, o geležinkelio linija sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Nutiesus „Rail Baltica“, keliones pradės šiuolaikiški ir modernūs elektriniai traukiniai.

 „Rail Baltica“ Baltijos valstybėms ir visai ES svarbi ne tik kaip keleivių ir krovinių gabenimo magistralė, bet ir kaip NATO saugumo garantas, mat iškilus poreikiui šiuo keliu galima greitai pergabenti didelius kariuomenės junginius iš Vakarų Europos į Baltijos valstybes.