Naujienos

Atgal

Būsimo „Rail Baltica“ geležinkelio vietoje darbuosis archeologai

2020 08 19

„LTG Infra“ pasirašė dvi sutartis su Jungtinės veiklos pagrindu veikiančiomis VŠĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, UAB „Statybų archeologija“ ir UAB „Kultūros vertybių paieška“ dėl papildomų detaliųjų archeologinių tyrimų būsimoje „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpoje nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos. Archeologai darbuosis žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu identifikuotose archeologinėse vietovėse.

„Rail Baltica“ vėžė nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos daugelyje vietų bus tiesiama ten, kur iki šiol nebuvo jokios infrastruktūros, nebuvo vykdomi žemės darbai, tad privalome būti atidūs, kad nebūtų pažeistos archeologams ir Lietuvos istorijai svarbios ir vertingos vietos. Darni plėtra – vienas svarbiausių mūsų prioritetų tiesiant europinio standarto geležinkelį, tad prieš kiekvieną plėtros etapą atliekami išsamūs ne tik statybiniai inžineriniai, bet ir kiti būtini tyrimai“, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai būsimo „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpoje tarp Kauno ir Lietuvos-Latvijos sienos  atlikti pagal dar pernai gegužę pasirašytą sutartį. Tuo pat metu buvo pasirašyta sutartis ir dėl detaliųjų archeologinių tyrimų, tačiau atlikus žvalgybą paaiškėjo, kad tyrimus reikia atlikti daug didesnėje teritorijoje, nei planuota.

2019 m. pasirašytoje sutartyje numatyta, kad po archeologinių žvalgomųjų tyrimų detaliuosius reiks atlikti ne didesnėje kaip 1,7 tūkst. kv. m teritorijoje. Tačiau atlikus žvalgomuosius tyrimus rasta daugiau archeologiškai galimai vertingų teritorijų, tad detaliųjų tyrimų plotas padidėjo iki 8,5 tūkst. kv. m.

Pasak tyrėjų darbus koordinuojančio eksperto, VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ direktoriaus Zenono Baubonio, būsimo geležinkelio vietoje žvalgymų metu aptiktos net kelios istorinės žmonių gyvenvietės.

„Jau baigiami  pusantro tūkstančio kvadratinių metrų ploto Kurmagalos (Jonavos r.) senovės gyvenvietės kasinėjimai. Jų metu aptiktas I tūkstantmečio po Kr. I pusės senovės gyvenvietės kultūrinis sluoksnis su tam laikotarpiui būdinga lipdyta brūkšniuotąja briaunine keramika, geležies metalurgijos atliekomis, darbo įrankiais (ylomis, peiliais, verpstukais) bei papuošalais (smeigtukais, žiedais). Šiuo metu rengiamasi Mikainių bei Varpių (Jonavos r.) senovės gyvenviečių detaliesiems archeologiniams tyrimams“, – pasakoja Z. Baubonis.

Per artimiausius 18 mėnesių bus ištirti 6900 kvadratinių metrų kultūrinio sluoksnio plotai.  Ankstesnių žvalgomųjų tyrimų metu Mikainių senovės gyvenvietėje aptiktos I tūkst. datuojamos įžemyje įgilintos duobės ir kultūrinis sluoksnis su keramikos šukėmis, šlako gabaliukais, kas rodo čia buvus geležies apdirbimo vietą. Varpių senovės gyvenvietėje Neries upės pakrantėje surastas kultūrinis sluoksnis su rudos molio masės bei stambiomis grūsto granito priemaišomis, keramikos šukėmis, titnago nuoskala. Sluoksnyje rasta ir smulkių geležies rūdos fragmentų. Šios senovės gyvenvietės kultūrinis sluoksnis datuojamas akmens amžiumi (neolitu).

„Kultūriniai sluoksniai, patenkantys į „Rail Baltica“ geležinkelio statybos zoną, bus ištirti detaliųjų archeologinių tyrimų metu, kad nebūtų sunaikinti žemės darbų metu. Surasti radiniai papildys šalies muziejų fondus“, – pažymėjo Z. Baubonis.

Archeologiniai tyrimai skirstomi į archeologinius žvalgymus, žvalgomuosius archeologinius tyrimus ir detaliuosius archeologinius tyrimus. Žvalgymų metu naudojantis metalo ieškikliais, kita įranga ir istoriniais dokumentais įvertinama vietovė. Archeologinių žvalgymų metu identifikuotose vietose atliekami žvalgomieji archeologiniai tyrimai, kurių metu kasant nustatyto dydžio perkasas ir šurfus arba gręžiant gręžinius siekiama aptikti naujus archeologinio paveldo objektus, juos lokalizuoti, nustatyti kultūrinio sluoksnio ar archeologinio paveldo objektų būklę, ribas bei kitus parametrus. Detalieji archeologiniai tyrimai – plačios apimties tyrimai, kuriais siekiama surinkti išsamius duomenis apie tiriamus objektus.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant  bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, sujungsianti Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Taliną ir Pernu.

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Lietuvoje europinės vėžės geležinkelio linija eis nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Kauno mieste keleiviniai traukiniai užsuks į Kauno keleivinę stotį, krovininiai pro Rokus vyks tiesiogiai per Palemoną link Rygos ir Talino. „Rail Baltica“ projektas taip pat numato atskirą geležinkelio liniją Kaunas-Vilnius.

Projekto vertė, kuri siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.