Naujienos

Atgal

Geležinkelis – ne visada įvertinama dovana Kaunui

2021 01 19

Tikrai ne kiekvienas kaunietis pagalvoja, kokią įtaką Kaunui, o ir visai Lietuvai padarė XIX a. antroje pusėje nutiestas geležinkelis. Juk būtent jo dėka Vilnius ir Kaunas tapo didmiesčiais, nes tik įrengus geležinkelį šiuose miestuose pradėjo sparčiai vystytis pramonė, o dėl atsiradusio didelio darbuotojų poreikio miestai pradėjo sparčiai augti.

Pirmasis geležinkelis - Kaune

Dabar jau nedaug kas žino, kad būtent Kaune pradėjo veikti pirmasis Lietuvos geležinkelis, kai 1861 balandžio 11 d. oficialiai buvo atidarytas ir pradėjo veikti geležinkelio ruožas Kaunas-Kybartai. Geležinkelio linija tarp St. Peterburgo ir Vilniaus pradėjo veikti tik 1862-aisiais, kuomet buvo baigtas geležinkelio tiltas per Dauguvos upę.

Tarpukario metu Kauno stotis buvo vienas svarbiausių objektų, kur būdavo pasitinkami ir išlydimi svarbūs svečiai, aikštėje priešais geležinkelio stotį vykdavo svarbios valstybės šventės.

Dabar jau sunku įsivaizduoti, bet kadaise Kauno geležinkelio stotis buvo... gyvenama! 1862 m. baigta statyti didelė dviejų aukštų mūrinė Kauno geležinkelio stotis pagal tuometinius reikalavimus turėjo ne tik pirmos, antros ir trečios klasės keleivių sales, stoties administracijos ir gydytojo kabinetus bet ir 15 butų geležinkelio darbuotojams, kuriuose gyveno aukštesnieji geležinkelio tarnautojai. Tuometinius stoties rūmus šildė net 39 krosnys.

Pirmojo pasaulinio karo metais Kauno stotis didelės žalos nepatyrė, tačiau dalis pastatų besitraukiant vokiečių kariuomenei buvo nuniokoti. O Antrojo pasaulinio karo metais geležinkelio stoties keleivių rūmai, vandens bokštas ir didžioji dalis stoties komplekso statinių buvo visiškai sugriauti. Tik 1953 m. iškilo naujas „stalininės“ architektūros pastatas, kompozicijos simetrija ir klasikinėmis formomis primenantis buvusią stotį, o pats pastatas iš dalies statytas ant buvusios stoties pamatų.

Paskutinė Kauno geležinkelio stoties modernizacija baigta 2008 m.

Išskirtinis Kauno tunelis

II Pasaulinio karo metu nukentėjo ne tik Kauno geležinkelio stotis, bet buvo visiškai sugriautas ir tunelis, kurį atsitraukdama vokiečių kariuomenė susprogdino panaudojusi net 7 vagonus sprogmenų.

Beje, statant geležinkelį Lietuvoje buvo pastatyti du geležinkelio tuneliai – vienas prie Vilniaus (427 m ilgio), Paneriuose, kitas šalia Kauno (1285 m ilgio). Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad Kauno ir Vilniaus tuneliai galbūt buvo net pirmieji tokio tipo statiniai Rusijos imperijoje. Nors antrąjį pasaulinį karą nepaliestas išgyveno būtent Vilniaus tunelis, iki šių dienų išliko tik Kauno.

Jo statyba Kaunui buvo išties neeilinis įvykis, kuris į miestą pritraukė šimtus darbininkų. Būtent statybininkai įkūrė virš tunelio esantį privačių namų kvartalą, nes jiems buvo leista čia statytis laikinus būstus, kurie bėgant metams virto dabartiniu rajonu. Tunelio statybai buvo pastatytos dvi naujos plytinės Aukštuosiuose Šančiuose ir Petrašiūnuose, sėkmingai veikusios ir pasibaigus tunelio statyboms.

Įdomus faktas: projektuojant geležinkelį svarstyti du variantai variantai kaip kirsti Nemuną - statyti ilgą ir aukštą tiltą ties A. Mickevičiaus slėniu arba „nuleisti“ geležinkelio liniją prie upės ir statyti trumpesnį tiltą su tuneliu. Pasak vienos iš versijų, pasirinktas variantas su tuneliu, nes tiltas būtų įrengtas toje vietoje, kur kadaise Nemuną kirto Napoleono kariuomenė, kas nepatiko Rusijos valdininkams.

Kauno geležinkelio tunelis iki šiol yra tobulinamas – po rekonstruojant Kauno geležinkelio mazgą atliktos modernizacijos, pritaikant ją „Rail Baltica“ poreikiams, tai vienintelis geležinkelio tunelis Pasaulyje, turintis sudvejintą bėgių sistemą - juo gali važiuoti ir plačiosios vėžės (1520 mm), ir europinio standarto vėžės (1435 mm) traukiniai.

Kauno geležinkelio tunelį kasdien kerta apie 15 tūkst. žmonių.

Modernizavimas pakeitė miestą

Kauno geležinkelis ir dabar turi itin didelę reikšmę miestui, jo infrastruktūrai ir gyvenimui. Šiuo metu baigiamos Kauno geležinkelio mazgo rekonstrukcijos metu iš esmės pertvarkytas eismas šalia geležinkelio, panaikinta ilgą laiką miestiečius varginusi Amalių geležinkelio pervaža, o vietoje jos įrengti patogūs ir saugūs požeminiai geležinkelio kirtimo taškai.

Rekonstruojant Kauno geležinkelio mazgą ties Ugniakuro gatve bus įrengtas naujas tunelis, kuriuo miestiečiai galės patogiai pasiekti Kauno marių pakrantę.

Kai kurie Kauno geležinkelio mazgo pokyčiai matomi mažiau, tačiau labai svarbūs komfortiškam miestiečių gyvenimui:  sutvarkyti šalia geležinkelio esantys miesto vandentiekio, kanalizacijos, elektros, šilumos, kitų komunikacijų tinklai, atkarpose šalia geležinkelio sutvarkytas gatvių apšvietimas, atnaujinti troleibusų kontaktiniai tinklai. Iš viso inžinieriniams tinklams bei kitiems statiniams miestui skirta 14,6 mln. eurų.

Kauno geležinkelio mazgo modernizavimas miestą padarė ne tik patogesnį, bet turės didelę įtaką ir naujų investicijų pritraukimui, o tuo pačiu ir naujų darbo vietų kūrimui.

Baigus Kauno geležinkelio mazgo rekonstrukciją pritaikant jį „Rail Baltica“ poreikiams, Kauno intermodalinį terminalą galės pasiekti traukiniai su europinio standarto riedmenimis, o tai reiškia, kad Kaunas taps svarbiu logistikos mazgu ir dar didesniu traukos centru verslui.

Nemaža dalis Kaune kylančių naujų įmonių kuriamos būtent atsižvelgus į tai, kad iš Kauno bus itin patogus susisiekimas su vakarų Europa geležinkeliu, kas itin patogu ir racionalu gabenant krovinius.