Birželio 18 d. Berlyne į seminarą „Rail Baltica – vartai į Europos ateitį ir atsparumą“ susirinko apie 100 pramonės, verslo ir diplomatijos lyderių, kurie atkreipė dėmesį į strateginį projekto vaidmenį Europos susisiekimo ir saugumo srityje.
Renginyje, kurį organizavo projekto „Rail Baltica“ komanda ir Estijos, Latvijos bei Lietuvos ambasados Vokietijoje, padedant Vokietijos prekybos ir pramonės rūmams (DIHK) ir Vokietijos Rytų verslo asociacijai (Ost-Ausschuss), buvo nagrinėjama „Rail Baltica“ pažanga, strateginės perspektyvos ir didėjanti geopolitinė reikšmė.
Ambasadoriai: ištaisys istorinę klaidą
Įžanginėse Baltijos šalių ambasadorių kalbose pabrėžta istorinė ir strateginė projekto svarba. Lietuvos ambasadorius Giedrius Puodžiūnas pabrėžė, kad dabartinis geopolitinis klimatas suteikia „Rail Baltica“ projektui didelę strateginę vertę, ypač gynybos srityje. Jo teigimu, įsipareigojimas laiku užbaigti projektą yra investicija į Europos kolektyvinį saugumą.
Latvijos ambasadorė Alda Vanaga pažymėjo, kad „Rail Baltica“ padeda panaikinti sovietinės okupacijos, atskyrusios Baltijos šalis nuo likusios Europos, palikimą.
Estijos ambasadorė Vokietijoje Marika Linntam atkreipė dėmesį į plačias galimybes, kurias suteiks europinė vėžė, ir sakė, kad ji asmeniškai tikisi vieną dieną keliauti greituoju traukiniu iš Talino į Berlyną.
Nauja geležinkelių era
Seminare „RB Rail AS“, „LTG Infra“, „Eiropas Dzelzceļa līnijas“ ir „Rail Baltic Estonia“ pristatė svarbiausius pranešimus apie projektų įgyvendinimo padėtį visose Baltijos šalyse.
Žurnalisto Alexanderio Welscherio moderuotoje diskusijoje buvo nagrinėjamas „Rail Baltica“ vaidmuo keičiant Šiaurės ir Vidurio Europos infrastruktūros, logistikos ir investicijų kryptis. Diskusijoje dalyvave Marko Kivila („RB Rail“), Riia Sillave („HHLA TK Estonia“), Jörgas Marienhagenas („Deutsche Bahn Engineering & Consulting“), Kristina Meidė („LTG Link“) ir Jānis Naglis („Eiropas Dzelzceļa līnijas“) aptarė, kaip projektas sprendžia įsisenėjusias susisiekimo spragas, stiprina šiaurės-pietų jungtis ir skatina regioninę plėtrą. Jie pabrėžė ne tik transporto, bet ir „Rail Baltica“ potencialą skatinti gilesnę Europos integraciją, ekonominį atsparumą ir tvarias inovacijas. Taip pat aptarti platesni iššūkiai, įskaitant Rusijos karo Ukrainoje poveikį.
„Kelionės laiko sutrumpinimas perpus pakeis rinką ir keleivių įpročius. Geležinkeliai turi unikalų pranašumą tvarumo srityje. „LTG Link“ ketina pradėti pilotinį projektą, kurio metu bus naudojami degalai, pagaminti iš 100 proc. atsinaujinančių medžiagų, ir tai bus naujos geležinkelių eros pradžia“, – sakė „LTG Link“ generalinė direktorė K. Meidė.
„Rail Baltica“ projekte dalyvauja daugiau kaip 400 Baltijos ir tarptautinių partnerių bei įmonių iš daugiau kaip 30 šalių. Vykdydama viešuosius pirkimus, „Rail Baltica“ užmezgė bendradarbiavimą su 7 Vokietijos įmonėmis, taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Vokietijos geležinkelių pramonės asociacija (VDB), Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK), Vokietijos logistikos aljansu ir kitomis tarptautinėmis pramonės organizacijomis.
