Arenijus Jackus, „Rail Baltica“ Lietuvoje direktorius
Europinė vėžė „Rail Baltica“ turės naudą ne tik mūsų valstybei, gyventojams, regionams, bet ir Europos Sąjungos (ES) saugumui. Aukščiausiu Europos Komisijos lygiu buvo nutarta skirti didelį dėmesį ir finansavimą geležinkeliams bei transporto diversifikacijai. Po „Independence“ laivo-saugyklos ir atsijungimo nuo BRELL sistemos, geležinkelių infrastruktūra liko paskutinė jungtis, siejanti mus su Sovietų Sąjunga ir integruosianti į europinį TEN-T transporto tinklą.
Stebėdama besikeičiančią geopolitinę situaciją, Europos Komisija įpareigojo mus, tris Baltijos šalių valstybes, peržiūrėti projekto prioritetus: pirmiausia per tris Baltijos šalis nutiesti veikiančią liniją, tuomet, užsitikrinus finansavimą, tiesti jungtis. Galutinis tikslas – europinė vėžė, jungianti Vilnių, ilgainiui – ir Klaipėdą – išlieka nekintantis.
Kitaip tariant, pagrindinis tikslas tapo Baltijos šalių susijungimas, per Lenkiją, su likusia Europa kuo ekonomiškai naudingesniu būdu. Tai leis netgi greičiau pasiekti numatytų naudų, tarp kurių svarbiausia – tarptautinio ir karinio judumo.
Kalbant apie dieną X, apskaičiuota, kad iš Baltijos šalių greituoju geležinkeliu būtų galima evakuoti apie 95–143 tūkst. žmonių per dieną. Priklausomai nuo traukinių kiekio, išvykimo dažnio ar sąstatų, ne vien galėtų išvykti civiliai gyventojai, bet ir būtų galima atvežti sąjungininkų. Atitinkamai, būtų galima pervežti nuo 40 iki 80 tūkst. tonų sunkiųjų krovinių. Taikos metu padidėjusios pravažumo galimybės generuotų pajamas. Svarbu priminti strateginį saugiklį – Baltijos šalys yra rytinis Europos flangas, geležinkeliai – infrastruktūros stuburas.
Tikslas ir įsipareigojimas Europos Komisijai – turėti veikiančią vėžę iki 2030 m. pabaigos – ambicingas, tačiau nekinta. Plataus masto invazija, karas Ukrainoje privertė visą Europą persvarstyti infrastruktūros atsparumą ir didinti investicijas į karinio mobilumo projektus. Lietuvoje „LTG Infra“ šiemet sankasos bei inžinerinių statinių statybos darbus išplės jau iki 114 km. Dedame visas pastangas operatyviai vykdyti ir spartinti esamus darbus.
LTG grupė šiemet priims ir daug kitų svarbių sprendimų. „LTG Link“ planuoja regioninių traukinių įsigijimą ir tarptautinius pervežimus. „LTG Cargo“ – būsimus pervežimus ir naujų klientų paiešką. „FREE Rail“ programa mus ruošia pilnam perėjimui prie europinės sistemos – nuo infrastruktūros elementų keitimo iki IT. Nuo sovietmečio infrastruktūros pereisime prie mums draugiškų valstybių tiekimo grandinių.
Esame dėkingi už partnerystę ir pasitikėjimą, kurį rodo Europos Komisija bei ES institucijos, skirdamos finansavimą ir prioritetą „Rail Baltica“ projektui. Dalį reikalingų lėšų jau esame užsitikrinę, todėl tikimės konstruktyvaus sutarimo dėl likusio finansavimo skyrimo. Turėdami visapusišką, užtikrintą projekto finansavimą galėsime jį įgyvendinti efektyviau. Tuo pačiu „Rail Baltica“ – bendra europiečių investicija. Projekto vertė viršys investicijas ir jo naudas pajaus visi ES piliečiai.
Istoriškai Lietuvoje vėžės plotį keičiame jau penktąjį kartą. Būdami ES, NATO aljanso nariais ir sąjungininkais, investuodami į karinius pajėgumus, grįždami prie anksčiau jau turėtos europinės vėžės, tikimės, kad tai bus paskutinis kartas.
Taip pat – pirmąkart atitinkantis mūsų, šiuolaikinės nepriklausomos Lietuvos, poreikius.
Modernioje valstybėje, esančioje taikioje ES, vėžės keitimas – nepalyginamai sudėtingesnis procesas. Ir visgi, jaučiame visuomenės palaikymą, nes „Rail Baltica“ projektas – svarbus Lietuvos saugumui ir nepriklausomybės užtikrinimui.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
