Šiemet intensyvėja didžiausio trijų Baltijos šalių istorijoje geležinkelio infrastruktūros projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas. Lietuvos teritorijoje pasiekta didžiausia pažanga, viso darbai vyksta 29,4 km ruože, dar 84,9 km atkarpoje planuojami arba vykdomi sankasos darbų pirkimai, taip pat planuojami pirkimai dėl 168 km bėgių tiesimo.
Geležinkelio sankasos statybos darbai ruože Kaunas–Latvijos siena įgauna pagreitį ir yra vis labiau matomi. Čia dirba 700 darbuotojų ir beveik 500 įvairios technikos vienetų, viso projekte dirba 300 vietos ir užsienio partnerių, tai leidžia spartinti statybos darbų tempą.
Įvertinus darbų apimtis, išmoktas pamokas ir tarptautinio projekto tobulinimo galimybes, šiemet su partneriais sutarta ir dėl naujo „Rail Baltica“ valdymo modelio. Jis suteikia daugiau lankstumo kiekvienai iš trijų Baltijos šalių, dėl to būsimų darbų pirkimų terminai trumpėja, o valdymo ir įgyvendinimo procesai greitėja. „RB Rail AS“ užtikrins vieningą projekto įgyvendinimą, kiekvienos šalies įgyvendinančios institucijos – mūsų atveju, „LTG Infra“ – bus atsakingos už parengiamuosius darbus, projektavimą, europinės geležinkelio vėžės statybą, pasiruošimą eksploatacijai ir sukurtos infrastruktūros priežiūrą ateityje. Šis reikšmingas projekto valdymo modelio pakeitimas įsigaliojo šių metų pradžioje, dėl jo sutarus visoms projekto suinteresuotoms šalims.
Iki tol „LTG grupė“ priėmė geriausius įmanomus sprendimus dėl lietuviškosios „Rail Baltica“ dalies, vertinant, kad jie derinami ir priimami kartu, tarptautiniuose projekto valdymo formatuose. Turime rezultatą – vykstančias statybas ir patyrusią, projektui pilnai atsidavusią komandą. Sprendimai – dėl finansavimo, terminų, strategijos, prioritetų – yra kompleksiški, priimami ir įgyvendinami tarptautiniu lygmeniu, įskaitant ir Europos Sąjungos finansavimo skyrimą bei administravimą. Pagal ES dotacijos susitarimą („Trūkstamų jungčių nuo Lenkijos–Lietuvos valstybių sienos iki Kauno plėtra ir pasirengimas įrengti Europinės vėžės geležinkelio liniją nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos valstybių sienos“) atlikta darbų už 83 mln. Eur, nutiesta beveik 15 km europinės vėžės – už šiuos darbus šiemet pilnai atsiskaityta Europos Komisijai. Ateities iššūkius diktuoja ambicinga projekto apimtis ir terminai – greitasis traukinys iki 2030 m., sujungsiantis Baltijos regioną su Vakarų Europa ir keliones padarysiantis dar greitesnes bei patogesnes – kelionė į Rygą nuo dabartinių 4 val. sutrumpės perpus, per tiek pat pasieksime ir Varšuvą.
Tiesioginį poveikį statybos darbams turėjo Ukrainoje prasidėjęs karas. Rinkoje pasikeitė tiekėjai, logistikos grandinės, kainos reikšmingai padidėjo. Šiuo metu, augant darbų intensyvumui, regione daugėja užsakymų – atitinkami turi būti ir rinkos pajėgumai. Jau dabar informuojame rinką apie „Rail Baltica“ įgyvendinimo planus, tačiau siekdami pritraukti naujų rinkos dalyvių susiduriame su abejone dėl saugumo regione.
Kita vertus, Europoje įgyvendinama daug infrastruktūros projektų, su kuriais konkuruojame dėl tolesnio reikiamo finansavimo. Neabejojame, kad „Rail Baltica“ ir vakarietiška jos vizija pasitikima, todėl projektas toliau turės savalaikį, lankstų finansavimą.
Tikslingai dirbdami pagal projekto planą skiriame tam reikalingus resursus. Tokios apimties ir sudėtingumo projektas yra unikalus mūsų regione ir kelia daugybę iššūkių, tačiau neabejojame, kad europinė „Rail Baltica“ vėžė bus pastatyta laiku, iki 2030 metų, kokybiškai ir bendradarbiaujant visiems partneriams – Latvijai, Estijai bei Lenkijai.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.