Nepriklausomo vertintojo „Boston Consulting Group“ vertinimu, „Rail Baltica“ socialinė ir ekonominė nauda siekia 28,1 mlrd. Eur, iš kurių keleiviams teikiama nauda, susijusi su didesniu prieinamumu, sudaro 11 proc. viso socioekonominio poveikio.
Lygiateisiškas prieinamumas transporto sektoriuje reiškia sąžiningą naudos paskirstymą visiems visuomenės nariams, nepriklausomai nuo jų socialinės ir ekonominės padėties, amžiaus ar gyvenamosios vietos, daug dėmesio skiriant nepalankioje padėtyje esančioms ar atskirtoms visuomenės grupėms.
Pasak geležinkelių infrastruktūros bendrovės „LTG Infra“ generalinio direktoriaus Vyčio Žalimo, plėtojant tokius transporto megaprojektus kaip „Rail Baltica“, kuris reikšmingai pagerins regioninį ir tarptautinį susisiekimą, svarbu pakankamai dėmesio skirti prieinamumo užtikrinimui.
„Greitasis geležinkelis turi būti prieinamas tiek atokiai gyvenančioms bendruomenėms, tiek nedideles pajamas turintiems asmenims. Geras susisiekimas sudaro vienodas sąlygas visiems gauti išsilavinimą, darbą, medicinos bei kitas svarbias paslaugas, taigi gerėja tų žmonių gyvenimo kokybė, o taip pat mažėja atskirtis tarp visuomenės narių“, – kalbėjo V. Žalimas.

Išsilavinusi visuomenė kuria ekonominę naudą
Naujausios „Boston Consulting Group“ kaštų-naudos analizės duomenimis, „Rail Baltica“ regioninės paslaugos galės aptarnauti 351 tūkst. mažas pajamas gaunančių gyventojų ir pasiūlyti įperkamą viešąjį transportą kelionėms į darbą bei atgal ir (arba) asmeninėms kelionėms.
59 tūkst. riboto judumo Baltijos šalių keleivių, tam tikrose viešojo transporto srityse vis dar turinčių ribotas galimybes juo naudotis, galės pasinaudoti aukštos kokybės geležinkelių paslaugomis.
75–125 studentai per metus galėtų pradėti studijas universitetuose dėl geresnio švietimo prieinamumo naudojantis „Rail Baltica“ geležinkeliu, o išsilavinusios darbo jėgos teikiama ekonominė nauda gali būti didesnė.
„Šie skaičiai rodo, kad „Rail Baltica“ turi didelį transformacinį potencialą mūsų regionui. Projekto nauda – ne tik jau dabar kuriamos darbo vietos, bet ir ilgalaikės galimybės. Pavyzdžiui, gerindami susisiekimą, prieinamumą, investuojame ir į mūsų jaunimo ateitį, kuris savo ruožtu skatins inovacijas bei ekonomikos augimą“, – sakė V. Žalimas.
Nauda pažeidžiamoms grupėms
„Boston Consulting Group“ analizėje išskirta nauda pažeidžiamoms socialinėms grupėms, remiantis ankstesniais tyrimais, kuriuose tirtas keleivių saugumo jausmas metro stotyse. Dėl po žeme įrengtų ar prasčiau apšviestų metro stočių vaikai, senjorai arba kitos pažeidžiamos socialinės grupės jausdavosi mažiau saugūs.
„Šią situaciją iš esmės keičia infrastruktūros plėtra. „LTG Infra“ vykdo stočių įveiklinimo programą – stotyse organizuojami renginiai, parodos, tvarkosi aplinkiniai rajonai, greta atsikelia verslai, kultūrinis gyvenimas, į jį įsitraukia miestiečiai. Svarbu, kad, kol geriname geležinkelių infrastruktūrą, įveikliname geležinkelių stotis, taip pat gerintume ir vadinamąjį „paskutiniojo kilometro“ susisiekimą iki pat keleivių namų“, – komentavo V. Žalimas.
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.