Rugsėjo 6 d. Palangoje susitikę Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai bendrai pasirašytu dokumentu išreiškė siekį išlaikyti ir toliau didinti europinį finansavimą strateginiams transporto infrastruktūros projektams, gerinantiems karinio mobilumo jungtis su Europa.
Bendrame dokumente „CEF III – kryptingas požiūris į ES susitelkimą“, Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis, Latvijos transporto ministras Kasparas Briškensas ir Estijos infrastruktūros ministras Vladimiras Svetas pabrėžė būtinybė išlaikyti ir reikšmingai sustiprinti Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. Connecting Europe Facility, CEF) ateinančioje Europos Sąjungos (ES) finansinėje perspektyvoje.
Ministrų teigimu, planuojant būsimą ilgalaikį ES biudžetą po 2028 m., didesnis europinis finansavimas bus ypač svarbus siekiant toliau plėtoti trūkstamas tarpvalstybines transporto jungtis, spartinti europinės vėžės „Rail Baltica“ projektą ir integruoti Baltijos šalis į Europos transporto sistemą. Taip pat atkreipiamas dėmesys į būtinybę numatyti daugiau lėšų kariniam mobilumui.
„Esama geopolitinė situacija skatina daug sparčiau integruotis į Europos geležinkelių tinklą, didinti mūsų regiono susisiekimo infrastruktūros kokybę ir pajėgumus. Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimas, europinio geležinkelio jungtis su Klaipėda ir kitų svarbių strateginių projektų, kartu gerinančių karinio mobilumo galimybes, įgyvendinimas – tai sritys, kuriose Lietuvai itin svarbi tęstinė ES parama“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Susitikime dalyvavusi „LTG Link“ generalinė direktorė Kristina Meidė aptarė keleivių vežimo paslaugų suderinamumą ir reikiamų riedmenų įsigijimą, „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas – pasirengimą hibridinio tinklo valdymui, LTG verslo atsparumo direktorius Gediminas Šečkus – bendradarbiavimą vykdant „Free Rail“ programą, kuri palengvina keitimąsi krovinių vežimo geležinkeliais duomenimis.
„Kasmetinio ministrų susitikimo tikslas – aptarti statybos spartinimo klausimus ir būsimus sprendinius. Daugiausia dėmesio skiriame veiksmams, kad sėkmingai užbaigtume projektą, integruotume jį į esamą geležinkelių sistemą ir pasiruoštume perėjimui prie 1435 mm geležinkelių tinklo modelio“, – teigė „Rail Baltica“ Lietuvoje direktorius Arenijus Jackus.
Europos infrastruktūros tinklų priemonė yra vienas svarbiausių ES transporto infrastruktūros plėtros, taip pat europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ finansavimo šaltinių.
Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ plėtrai Baltijos šalyse Europos Komisija šiemet papildomai skyrė apie 1,2 mlrd. eurų, iš kurių Lietuvos dalis – apie 458 mln. eurų. Tai – didžiausias finansavimas, kokį kada nors yra gavusi Lietuva iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
Būtinybė stiprinti CEF, taip pat numatyti daugiau lėšų kariniam mobilumui europiniu mastu pažymėta ir šiemet Čekijoje pasirašytoje Vidurio Europos ir Baltijos šalių transporto ministrų deklaracijoje.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
