Įgyvendinant strateginį LTG ir Europos Sąjungos projektą „Rail Baltica“ atlikti poveikio aplinkai vertinimai (PAV), bendrai apėmę su greituoju geležinkeliu susijusias teritorijas Lietuvoje. Baigiamajame derinimo etape – ir paskutinysis ruožo Kaunas–Vilnius vertinimas.
Tokio masto projekto, besidriekiančio per įvairias gamtines ir urbanizuotas teritorijas, vertinimas socialiniu, ekonominiu bei aplinkosauginiu požiūriais buvo iššūkis tiek projektą vykdančiai bendrovei „LTG Infra“, tiek ir pasitelktiems vertinimų rengėjams.
„Nebuvo lengva įvertinti greitųjų geležinkelių infrastruktūros įtaką aplinkai neturint ankstesnės patirties jos planavime ir statyboje. Dėl to buvo ypač svarbu pasitelkti geriausius savo srities specialistus, nuolat konsultuotis ir bendradarbiauti su institucijomis, savivaldybėmis bei gyventojais, o įgytos kompetencijos bus naudingos plečiant europinės vėžės tinklą Lietuvoje“, – kalbėjo „Rail Baltica“ įgyvendinančios bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.
Vertina kelių dešimtmečių perspektyvą
Greitasis geležinkelis pagal jam taikomus europinius inžinerinius projektavimo reikalavimus yra technologiškai sudėtinga veikla, apimanti susisiekimo infrastruktūrą, statinius, inžinerinius tinklus ir apie 100 m pločio žemės juostą.
Poveikio aplinkai ataskaitas „Rail Baltica“ ruožuose Kaunas–Latvija, Kaunas–Lenkija ir Kaunas–Vilnius rengė ilgametę patirtį geležinkelių aplinkosaugos srityje turinčios įmonės „Sweco Lietuva“, „Infraplanas“, „AECOM Infrastructure & Environment UK Limited filialas“ ir „Tyrens Lietuva“.
Kaip pasakojo „LTG Infra“ Teritorijų planavimo projektų vyr. projekto vadovas Tadas Varpučinskas, specifinėms užduotims – bioįvairovės natūriniams tyrimams, archeologiniams žvalgymams, geologiniams tyrimams – reikėjo pasitelkti ir daugiau ekspertų.
„PAV rengėjams reikėjo surinkti ir išanalizuoti daug informacijos – pavyzdžiui, vien ruožo Kaunas–Vilnius PAV ataskaita su priedais sudarė 3800 puslapių. Negana to, rengėjai iš mūsų gavo daugybę pastebėjimų ir siūlymų, kaip patobulinti ataskaitą, kad visi statiniai ir gamtosaugos priemonės būtų ne tik ekonomiški, bet ir pakankami žvelgiant į 30 ar daugiau metų geležinkelio eksploatavimo bei vystymo perspektyvą. Geležinkelio infrastruktūra yra brangi, saugumo standartai – aukšti, mums rūpi, kokią įtaką planuojamas susisiekimo koridorius darys žmonėms ir šalies gamtai, tad šiuos darbus atlikome ypač atsakingai“, – sakė T. Varpučinskas.
Gyventojams aktualiausi klausimai
Poveikio aplinkai vertinimai viešai pristatyti susirinkimuose su visuomene. Gyventojams aktualiausi buvo garso ir vibracijos slopinimo klausimai.
T. Varpučinsko teigimu, gyventojai, kurie gyvens planuojamos geležinkelio linijos gretimybėje, išties jaudinasi dėl galimo triukšmo ir vibracijos poveikio. „Kita vertus, dalis senbuvių, įsikūrusių prie esamo 1520 mm pločio vėžės geležinkelio, netgi kreipiasi teiraudamiesi, kada prasidės „Rail Baltica“ statybos, nes nemažoje dalyje trasos europinė vėžė bus tiesiama greta plačiosios vėžės, tad bus įrengtos kompleksinės apsaugos nuo garso ir vibracijos priemonės – daliai vietos gyventojų situacija netgi pagerės“, – pasakojo jis.
Tiek garso, vibracijos modeliavimo, vertinimo metodai, tiek poveikio aplinkai švelninimo priemonės dabar – pažengusios. Vibracijos modeliavimas atliekamas pagal tarptautines metodikas, įvertinant grunto savybes, traukinių greitį ir tipą, kelio konstrukciją bei kitus veiksnius. Garso lygis modeliuojamas su naujausia „CadnaA“ programine įranga, taikant blogesnio scenarijaus vertinimą ir papildomai pridedant dar 2 decibelus.
Garso sklaidoje vertinamas ne tik traukinių, bet ir automobilių skleidžiamas triukšmas, traukos pastočių, terminalų ir aikštelių veikla, kiti foninių garsų šaltiniai. Pagal situaciją suplanuotos įvairaus aukščio, ilgio, skaidrumo, medžiagiškumo garso slopinimo sienelės, pylimai, medžių ir krūmų juostos, bėgių garso slopintuvai.
Stebėseną atliks trejus metus
Aplinkos stebėsena ir prevencinių priemonių aplinkosaugai taikymas vykdomas tiek statybų laikotarpiu, tiek dar mažiausiai 3 metus, pradėjus važiuoti traukiniams. Didžiąja dalimi tai atlieka „LTG Infra“.
„Visais projekto įgyvendinimo etapais – nuo dokumentacijos rengimo iki lankymosi statybvietėse – kontroliuojame, kaip įgyvendinamos suplanuotos gamtos ir žmonių sveikatos apsaugos prevencinės priemonės. Daug brangiau būtų diegti papildomas arba perdarinėti netinkamas aplinkosaugines priemones veikiančioje infrastruktūroje, nei kad iš anksto suplanuoti ir deramai įrengti atitinkamą priemonių kiekį“, – atkreipė dėmesį T. Varpučinskas.
Pernai „Rail Baltica“ projektui buvo parengta tvarumo studija ir nustatyta 15 tvarumo įsipareigojimų bei tikslų, apimančių aplinkosaugos, ekonomikos, socialines, kultūrines, technologines ir valdymo sritis.
Šiuo metu baigiamas rengti Klimato valdymo ir monitoringo planas, Ekologinio koridoriaus formavimo planas, Aplinkosaugos valdymo planas statybų metu.
Perkels Daukliūnų akmenį
PAV ataskaitų išvadose įvertintos ir „Rail Baltica“ projekto naudos. Tiek regioniniu, tiek globaliu mastu projektas galiausiai pagerins aplinkosauginę situaciją, nes pilnai elektrifikuotas geležinkelis tiesiogiai neišmeta klimato kaitą skatinančio CO2, kelionės bus saugesnės tiek keleiviams, tiek kroviniams, o išplėtotas transporto tinklas pagerins ir Baltijos šalių gynybos pajėgumus.
Vienas išskirtinių poveikio aplinkai vertinimų sprendinių buvo Daukliūnų akmens su „Meškos“ ir „Veršiuko“ pėdomis perkėlimas – toje teritorijoje planuojamas Kauno infrastruktūros priežiūros depas, tačiau kultūros paveldas bus išsaugomas kitoje vietoje.
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
