Vieną iš strateginių europinės reikšmės geležinkelio projektų „Rail Baltica“ įgyvendinanti LTG grupės įmonė „LTG Infra“ kasmetiniame renginyje „Kelių forumas‘26“ aptarė, kaip kelių būklės klausimus sprendžia šiandien, Susisiekimo ministerija – kaip kelių infrastruktūra bus prižiūrima ateityje.
Išsiplėtė strateginių projektų žemėlapis
Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama ypač daug strateginių projektų. Įvertinus vykdomų ir planuojamų infrastruktūros projektų mastą, medžiagų poreikius, analogiškų Europos projektų patirtį ir Lietuvos kelių pralaidumą, preliminariai per metus valstybiniais ir regioniniais keliais galėtų pravažiuoti kelios dešimtys tūkstančių vilkikų.
„Po karo Ukrainoje pradžios identifikavome svarbiausius, Lietuvos infrastruktūrai, atsparumui ir atgrasymui būtinus projektus. Daug jų šiuo metu jau perėjo į aktyvią statybų fazę, todėl šiandien būsimos kelių būklės klausimas tampa vis aktualesnis. Valstybė siekia įgyvendinti jos saugumui būtinus projektus, infrastruktūros įmonės juos įgyvendina, o rangovai atlieka fizinius darbus. Tarpinstituciniu lygmeniu turime iš anksto sudaryti strateginių projektų žemėlapį, aiškiai įvardinti privažiuojamuosius kelius ir juos prižiūrėti intensyviau“, – sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.
Didesnis privažiuojamųjų kelių priežiūros poreikis vis dažniau įvardijamas tiek savivaldybių, tiek statybos darbus vykdančių rangovų. Jau dabar, planuojant valstybinės reikšmės projektus, identifikuojami būsimi transporto koridoriai.
Viceministro teigimu, Susisiekimo ministerija įsiklauso į savivaldybių atstovų ir regionų gyventojų nuogąstavimus ir kartu su pavaldžiomis įmonėmis ieško sprendimų, kaip užtikrinti, kad keliai regionuose būtų sutvarkyti.
Pasak R. Žiobako, ilgalaikėje perspektyvoje strateginiai projektai atneš regionams ekonominės naudos, o įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą didelė dalis krovinių galės būti perkelti ant bėgių, nes šie pervežimai bus konkurencingi.
Nepalieka be priežiūros
„LTG Infra“ įgyvendina „Rail Baltica“ europinės vėžės statybą 114 km tarp Kauno ir Panevėžio. Jonavos rajone baigiama sankasos statyba. Artėjančiais metais statybos paspartės Kauno–Panevėžio rajonuose.
„Europinio finansavimo modelis numato 85 proc. finansavimo europinei vėžei, tačiau šis finansavimas netaikomas kelių priežiūrai ar, esant poreikiui, atstatymui po projekto darbų įgyvendinimo. Visgi kelių klausimą sprendžiame aktyviai. Bendradarbiaujame su savivaldybėmis, su rangovais prižiūrime kelius. Be to, projekte numatyta daug kelių ir inžinerinių objektų, kuriuos reikės rekonstruoti ar pastatyti naujai“, – kalba „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.
Be greitojo geležinkelio sankasos ir inžinerinių statinių, Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis rangovai rekonstruos 2 kelio atkarpas ruože Kaunas–Šveicarija, dar vienoje bus atliktas kapitalinis remontas. Ruože Šveicarija–Žeimiai–Šėta, kur jau įrengta sankasa, atliktas 4 kelio atkarpų kapitalinis remontas. Ruože Šėta–Ramygala rangovai atliks 4 kelio atkarpų kapitalinius remontus. Ruože Ramygala–Berčiūnai bus rekonstruojamos 2 kelio atkarpos, dar vienoje kelio atkarpoje bus atliekamas kapitalinis remontas. Ruože Berčiūnai–Joniškėlis bus atlikti 2 valstybinės reikšmės kelių kapitaliniai remontai.
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
