Europos Geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų bendrija (CER) savo vertinime skelbia: geležinkeliai atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant greitą karinių pajėgų judėjimą visoje Europoje ir dar didesnę reikšmę turės ateityje. Bendrijos teigimu, ypatinga reikšmė šiandien turi būti teikiama sisteminiam požiūriui į geležinkelių sistemą – svarbu patenkinti trumpalaikius Europos karinio mobilumo poreikius ir kartu užtikrinti ilgalaikes investicijas, kurios suteiktų maksimalią naudą tiek civiliams, tiek kariniams naudotojams.
2025 m. CER paskelbtame dokumente bendrija pateikė esmines rekomendacijas dėl Europos Sąjungos (ES) priemonių paketo, skirto sustiprinti karinių pajėgų judėjimą Europos žemynu. Jame vertinamas geležinkelių infrastruktūros tinkamumas, finansavimo prioritetai, riedmenų pakankamumas, procedūrų supaprastinimo galimybės ir kibernetinis saugumas.
CER nurodo, kad tam, jog tarptautiniai traukinių maršrutai vyktų sklandžiai, geležinkelių tinkle turi būti sudarytos tinkamos fizinės ir funkcinės sąlygos. Infrastruktūros srityje Europa jau yra nustačiusi aiškius tikslus ir specifikacijas, reikalingas sklandžiam susisiekimui pagal Transeuropinį transporto tinklą (TEN-T).
„Karinis mobilumas šiandien yra neatsiejama Europos transporto tinklo dalis, o geležinkelių infrastruktūra – vienas svarbiausių elementų, lemiančių mūsų bendrą pasirengimą. Lietuva jau dabar yra aktyvi šio proceso dalyvė, o tokie projektai kaip „Rail Baltica“ didina viso regiono strateginį atsparumą“, – sako LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Geležinkeliai juda teisinga kryptimi
Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis teigia, kad geležinkeliai yra viena svarbiausių susisiekimo priemonių tiek civilinės, tiek karinės gynybos srityje. Dėl traukinių eismo planavimo, organizavimo ir kontrolės juose nebūna kamščių, galima pervežti didelius krovinių kiekius ar svorius, be to, greitai ir saugiai transportuoti karinę techniką bei dislokuoti karius.
„Logistikos specialistai planuoja krovinių kiekius, pakrovimo ir iškrovimo aikšteles bei kitus veiksmus, kad užtikrintų sklandų karinių pajėgų judėjimą. Geležinkeliai yra ypač svarbūs sąjungininkų pajėgų atvykimui ir tiekimo grandinių palaikymui. Todėl geležinkelių sistema yra vienas iš kertinių Lietuvos ir viso regiono gynybos planų elementų“, – pabrėžia D. Antanaitis.
Jo manymu, pagrindinė geležinkelių infrastruktūra Lietuvoje atitinka daugelį karinio mobilumo reikalavimų: turima pakankamai vagonų, įrengtos reikiamos aikštelės, modernizuojami mazgai bei geležinkelio ruožai.
„Vis dėlto, kai kurie projektai, tokie kaip „Rail Baltica“, įgyvendinami tam, kad visa sistema visiškai atitiktų NATO ir ES karinio mobilumo standartus, ypač svarbiuose tarptautiniuose transporto koridoriuose. Tai reiškia, kad Lietuva juda teisinga kryptimi ir šis procesas tęsiasi“, – dėsto D. Antanaitis.
Atveš karinę techniką, išgabens nukentėjusiuosius
Pasak „LTG Infra“ generalinio direktoriaus Vyčio Žalimo, europinė vėžė Lietuvoje jau naudojama krovinių, tarp jų – ir karinių, pervežimui. Nesant poreikio keisti vėžę sutaupoma kaštų ir laiko – bent viena diena.
D. Antanaitis atkreipia dėmesį: geležinkelių infrastruktūra svarbi ne vien karinei logistikai. Juo gali būti gabenami ir sužeisti kariai ar civiliai.
„Geležinkelio infrastruktūra sudaro galimybes teikti medicininę pagalbą dar pakeliui į ligonines kitose NATO valstybėse, specialiuose medicininiuose vagonuose galima suteikti pirmąją pagalbą ar net atlikti operacijas. Visa tai padeda išsaugoti žmonių gyvybes, o būtent piliečių saugumas ir gyvybių apsauga yra svarbiausias valstybės gynybos tikslas“, – teigia karybos ekspertas.
Be karinių krovinių geležinkeliais taip pat gabenami valstybei ir visuomenei gyvybiškai svarbūs civilinės paskirties kroviniai: maistas, kuras, medikamentai ar evakuacijos priemonės.
„Krizės ar karo metu valstybė veikia kaip vientisas organizmas, todėl glaudi civilinių ir karinių institucijų koordinacija leidžia užtikrinti efektyvų resursų paskirstymą, išvengti chaoso ir išsaugoti valstybės funkcionavimą. Be tinkamai suderinto krovinių ir žmonių judėjimo valstybė paprasčiausiai negalėtų veikti“, – pabrėžia D. Antanaitis.
Svarbiausia – laikytis krypties
ES yra išskyrusi 4 prioritetinius karinio mobilumo koridorius ir 500 kritinių taškų, kuriuos būtina modernizuoti, kad jie atitiktų karinius standartus. CER teigimu, siekiant paspartinti investicijas nustatytuose koridoriuose ir probleminėse vietose bei geriau integruoti geležinkelius su ES uostais, kurie yra itin svarbūs karinį mobilumą užtikrinantys mazgai, būtinas ambicingas ir prognozuojamas finansavimas.
V. Žalimas priduria: taip pat svarbu tęsti jau vykstančius pokyčius, pavyzdžiui, Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) diegimą, kuris stiprina visą geležinkelių tinklą.
Išskiriama ir saugos bei saugumo svarba. Nors didėjanti skaitmenizacija padės apsaugoti kritines sistemas ir supaprastinti administracines bei technines procedūras, geležinkelio sektorius pabrėžia, kad būtina skirti daugiau dėmesio išaugusiai kibernetinių grėsmių rizikai.
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
