„Dirbti karantino metu sudėtingiau: gyvus susitikimus su užsakovu pakeitė nuotoliniai, darbuotojai statybose ryšį palaiko telefonu, nustatyta griežta tvarka kaip bendraujame tarpusavyje, darbininkus aprūpinome apsaugos priemonėmis ir instruktavome apie pakitusius saugos reikalavimus, kai reikia saugotis ne tik gamybinių traumų, bet ir viruso. Sunkumų yra, bet pagal tai, kaip darbai vyko pirmą karantino mėnesį, manome, jog 2021-ųjų sausio 1 d. pirmasis traukinys su europinės vėžės riedmenimis jau galės atvažiuoti į Kauno intermodalinį terminalą“, – pasakoja Leonhard Weiss OÜ eksporto vadovas Danas Šmigelskas.
Kauno geležinkelio mazgo statybas lydėjo net du dideli iššūkiai – 2019-ųjų pabaigoje teko keisti generalinį darbų rangovą, sunkumų patyrusią UAB „Hidrostatybą“ pakeitė Vokietijos bendrovės padalinys Estijoje „Leonhard Weiss OÜ“, o šių metų pradžioje darbus teko derinti prie paskelbto karantino.
Pasak D. Šmigelsko, prasidėjus karantinui didžiausiu iššūkiu tapo geležinkelio statybos specialistų trūkumas, kurių greitai parengti neįmanoma. Bendrovė planavo atsivežti traukinių mašinistus, geležinkelio kranų operatorius, geležinkelio bėgių suvirinimo bei kitus specialistus iš Estijos, tačiau įvedus karantiną jie patekti į Lietuvą negalėjo, tad teko skubiai ieškoti kitur.
„Specifinių profesijų atstovų greitai neparengsi, tam reikalingos ne tik žinios, bet ir praktika, jų rinkoje nedaug. Tačiau prasidėjus karantinui pradžioje negavome leidimo tam tikriems darbuotojams atvykti į Lietuvą, dokumentų tvarkymo procedūra truks tris savaites, dar dvi savaites jiems teks gyventi karantino režimu, tad kai kuriuos darbus tenka koreguoti, dalį specialistų jau radome Lietuvoje, darome kitus darbus, procesas vyksta“, – sako D. Šmigelskas.
Balandžio pabaigoje Kauno geležinkelio mazge jau baigta daugiau kaip 70 proc. darbų. Šiuo metu baigiami atraminių sienučių bei šlaitų įrengimo darbai Kauno geležinkelio stotyje ir prieigose, įrengta geležinkelio sankasa europinės vėžės geležinkeliui nuo Kauno geležinkelio tunelio iki naujai įrengto viaduko per Baršausko g. bei pradėta tiesti geležinkelio vėžė.
Iš viso šiuo metu Kauno geležinkelio tunelyje ir jo prieigose paklota apie 2 km ilgio sugretintos 1435/1520 mm pločio vėžės geležinkelio kelio, taip pat rekonstruota apie 3,6 km ilgio esamo 1520 pločio vėžės geležinkelio bei beveik baigtas statyti 1435 mm pločio vėžės geležinkelio viadukas per Baršausko g.
Didinant automobilių transporto ir pėsčiųjų eismo saugumą, baigiamas statyti Marių g. tunelis, Kauno miesto pietinio aplinkkelio (rekonstruoto Ateities pl.) tunelis bei pėsčiųjų tunelis ties nauja Ateities pl. ir Chemijos g. žiedine sankryža. Taip pat įpusėjo tunelio ties Ugniakuro g. statybos. Visi minėti tuneliai skirti buvusių Amalių ir Marių g. geležinkelio pervažų, taip pat pėsčiųjų perėjų per geležinkelį panaikinimui bei rekonstravimui į dviejų lygių susikirtimus su geležinkeliu.
Taip pat įrengiamos triukšmą slopinančios sienutės, atraminės sienutės, rekonstruota dalis kontaktinio tinklo, drenažo vamzdynų, atlikti kiti ruožo infrastruktūros darbai.
Iš viso Kauno geležinkelio mazgas susideda iš keturių atkarpų: Kaunas-Palemonas, Jiesia-Kaunas, Jiesia-Rokai ir Rokai-Palemonas.
Ruožas Jiesia-Kaunas baigtas rekonstruoti 2015 m. rugpjūtį, o Jiesia-Rokai – 2018 m. spalį. Kauno geležinkelio mazgo ruože Kaunas-Palemonas statybos pradėtos 2019 metų pradžioje.
Baigus visus statybos darbus Kauno geležinkelio mazgas bus vienas moderniausių geležinkelio mazgų per kurį važiuos didžioji dalis visų „Rail Baltica“ geležinkeliu važiuojančių traukinių.
„Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastarąjį šimtmetį. Moderni greitoji „Rail Baltica“ jungtis suteiks patogią, saugią ir aplinkai nekenkiančią keleivių judėjimo alternatyvą, o geležinkelio linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Nutiesus „Rail Baltica“, keliones pradės šiuolaikiški ir modernūs elektriniai traukiniai.