Europos Sąjungoje transportas į aplinką išmeta apie trečdalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų Bendrijoje. Iš visų transporto rūšių traukiniai mažiausiai išskiria anglies dvideginio. Siekiant efektyvaus ir darnaus europiečių bei prekių judėjimo tarp valstybių, numatyta, kad geležinkeliai turėtų tapti tvariausia priemone sujungti Europą greitaisiais traukiniais.
Sudėtingi istorijos vingiai
Europos geležinkelių istorija klostėsi sudėtingai. XIX amžiaus pirmojoje pusėje pradėjus kloti pirmuosius bėgius, pirmąkart tapo įmanoma didelį skaičių žmonių ir milžiniškus kiekius krovinių vežti sausuma tolimais atstumais, tuo pačiu greitai ir ekonomiškai.
Geležinkeliai netruko tapti Europos pramonės augimo varikliu – geležinkelių tinklas plėtėsi visoje Europoje. Tačiau Antrasis pasaulinis karas viską pakeitė. Didžioji dalis transeuropinės geležinkelio infrastruktūros buvo sunaikinta ir neatstatyta. Po karo Vakarų Europą atskyrusi geležinė uždanga žemyną padalijo keliems dešimtmečiams. Geležinkelių vaidmuo Europoje sumenko, kurie užleido vietą palankesnes sąlygas tuomet turėjusiai kelių autotransporto kelių infrastruktūros plėtrai.
Netgi šiais laikais, po daugelio dešimtmečių, Europos Sąjungoje (ES) tik maždaug 7% keleivių ir 11% prekių keliauja geležinkeliais. Tačiau istorija vėl gali pasikeisti ir šįkart geležinkeliams palankia kryptimi.
Situaciją keičia šylantis klimatas
Naująją kryptį diktuoja dėl žmonijos veiklos šylantis planetos klimatas, intensyviai ieškant tvarių sprendimų transporto sektoriuje. Europos Komisijos (EK) duomenimis, 2017 metais ES geležinkeliai išskyrė mažiau nei 0,5% šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Todėl traukiniai yra viena tvariausių keleivių ir krovinių vežimo priemonių. Juolab kad visoje Europoje plėtojamas elektrine trauka varomų traukinių infrastruktūros tinklas.
EK vertinimu, vykdant infrastruktūrinius plėtros projektus bei visuomenės švietimo kampanijas Europos geležinkeliams įmanoma suteikti reikiamą pagreitį, padėsiantį padidinti geležinkelių dalį keleivių ir krovinių transportavime. Tokių priemonių skatinimas gerokai gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir taršą.
Dėl to EK 2021-uosius paskelbė Europos geležinkelių metais ir ištisus metus europiečius skatins naudotis geležinkeliais ir prisidėti prie ES Žaliojo susitarimo tikslo, kad iki 2050 metų būtų pereita prie neutralios klimatui ekonomikos.
Geležinkelių rinkos atvėrimas
Geležinkelių svarbus vaidmuo, didinat prekių ir keleivių judumą, suvoktas nuo ankstyvųjų jo atsiradimo metų. Pavyzdžiui, dar 1890 metais buvo pasirašyta pirmoji tarptautinė konvencija dėl krovinių vežimo geležinkeliais, kuria siekta atverti Europą tarpvalstybiniam geležinkelių transportui. Tačiau Europos šalyse buvo naudojami skirtingi nacionaliniai standartai geležinkelio transporto sistemoje, pavyzdžiui, nevienodos vėžės, signalizacijos sistemos bei taisyklės.
Siekiant išspręsti šią problemą ir padėti sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje pradėta plėtoti Europos traukinių eismo valdymo sistema ERTMS, o EK palaikė jos, kaip vienos bendros sistemos Europoje, diegimą. ERTMS tikslas – visas Europoje esamas signalizacijos sistemas pakeisti viena bendra sistema ir taip skatinti nacionalinių geležinkelių tinklų ir tarpvalstybinio geležinkelio transporto sąveiką. ERTMS paskirtis – užtikrinti bendrą standartą, kurį taikant traukinys galėtų be pertrūkių važiuoti per įvairias šalis. Tuo pačiu būtų skatinamas geležinkelio konkurencingumas. Be to, vieninga sistema užtikrintų geležinkelio eismo saugumo standartą, kad traukiniai visada būtų apsaugoti nuo susidūrimo.
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse įgyvendinamas projektas „Rail Baltica“ projektas taip pat turės elektrifikuotą geležinkelio liniją, valdomą ERTMS.
„Rail Baltica“ eiga
„Rail Baltica“ įgyvendinimas Lietuvoje suskirstytas į 3-is ruožus: Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Kaunas, Kaunas–Vilnius ir Kaunas–Lietuvos bei Latvijos valstybių siena.
2015 m. buvo nutiesta ir pradėta naudoti TEN-T geležinkelio transporto tinklo 1435 mm pločio europinės vėžės geležinkelio pirmajame ruože nuo Lenkijos–Lietuvos sienos iki Jiesios (Kauno). Šį ruožą planuojama modernizuoti iki 2026 m., kad keleivinių traukinių projektinis greitis siektų 249 km/h.
Rekonstruojamame Kauno geležinkelio mazge 2018 m. baigta ruožo Jiesia–Rokai rekonstrukcija. Šiuo metu baigiami darbai atkarpoje nuo Kauno iki Palemono, leisiantys sujungti Kauno intermodalinį terminalą su „Rail Baltica“, taip pat rengiamas susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas Kauno geležinkelio mazgo plėtrai.
Toliau europinis geležinkelis nuo Palemono (Kaunas) bus tiesiamas link Latvijos. Šio ruožo vystymui jau baigtas rengti specialusis planas ir poveikio aplinkai vertinimas, baigtas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, baigiamas projektavimas. Iki šių metų pabaigos numatoma pasirašyti sutartis su rangovais, kurie nuo Palemono Panevėžio kryptimi pradės naujos geležinkelio sankasos dvikeliui ir inžinerinių statinių statybas, viršutinės kelio konstrukcijos įrengimo darbus, privažiuojamųjų automobilių kelių statybas.
Šiuo metu taip pat rengiamas ruožo Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas.