Vienas didžiausių šių dienų klimato kaitos iššūkių yra tai, kaip komercinėse keliose sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą į atmosferą. Nors nulinė tarša anglies dvideginiu organizuojant keleivių pervežimą dar išlieka tolimos perspektyvos tikslu, tačiau europiečiai nusiteikę šį klausimą spręsti jau dabar. Keleiviams siūloma persėsti į elektrinius greituosius traukinius, į kurių susisiekimo infrastruktūros plėtrą investuojamos milžiniškos lėšos.
Naktinių reisų renesansas
Austrijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Šveicarijos geležinkelių bendrovės pagal pernai pasirašytą bendradarbiavimo paktą netrukus ketina atnaujinti kelis populiarius maršrutus. Tuo pačiu inicijuotas svarbus žingsnis naktinių traukinių atgimimo Senajame žemyne link. Pirmiausia, kalbama apie susisiekimą tarp Paryžiaus ir Vienos. Šio maršruto kleivių pervežimo naktiniais traukiniais paslauga rūpintųsi Austrijos valstybinė geležinkelių bendrovė „OeBB,“ bendradarbiaudama su Vokietijos „Deutsche Bahn“. Nors 1000 kilometrų kelionė užtruks aštuonias valandas ilgiau, nei vykstant lėktuvu, tačiau skaičiuojama, kad tokia kelionė gerokai sumažins išmetamų teršalų kiekį.
Naktinių traukinių linija tarp Vienos ir Paryžius – tai tik pradžia. Europos politikai regi viziją per ateinančius dešimtmečius, iki pat 2050 metų, organizuoti papildomus tarpvalstybinius geležinkelių maršrutus. Ciurichas yra antras pagal dydį naktinių traukinių centras Europoje. Todėl Austrijos „OeBB“, bendradarbiaudama su Šveicarijos federaliniais geležinkeliais SBB, iki 2024 m. planuoja įgyvendinti kelias naujas tarptautines jungtis.
Nuo šių metų gruodžio turėtų pradėti kursuoti traukiniai maršrutu Amsterdamas–Kelnas–Ciurichas, o nuo 2024 metų gruodžio, maršrutu Ciurichas–Barselona. Tuo tarpu Vokietija planuoja paleisti greituosius traukinius iš Amsterdamo į Romą, iš Berlyno į Barseloną ir iš Stokholmo į Varšuvą. Austrijos „OeBB“ jau kelerius metus siekia atnaujinti keliones naktiniais traukiniais, kurių populiarumas išblėso dėl pigių skrydžių. „OeBB“ tikisi, kad tarptautinių naktinių traukinių skaičius per ketverius metus išaugs nuo 19 iki 26, o keleivių skaičius padvigubės iki 3 mln. per metus.
„Pixabay” nuotr.
Traukinių tarša minimali
Nors kai kam naktiniai traukiniai gali priminti praeitį, Europos politikai laiko juos svarbiu veiksniu siekiant sumažinti į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekį. Be to, naktiniai traukiniai yra ekologiška alternatyva trumpojo nuotolio skrydžiams ir kelionėms automobiliu.
Europos traukinių tinklas pradedamas gaivinti praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po to, kai „Trans-European Express“, jungęs 130 žemyno miestų, žlugo kartu su trumpųjų nuotolių skrydžio bumu. Šiandien augantis susirūpinimas klimato kaitos problemomis skatina peržiūrėti prioritetus ir atsigręžti į tvaraus susisiekimo transporto priemones, kurių priekinėse linijose stovi greitieji elektrine trauka varomi traukiniai.
Sujungusi didžiuosius Europos miestus geležinkelio tinklu, ES neketina ties tuo sustoti. Planuojama, kad visos žemyno sostinės ateityje bus sujungtos greitųjų geležinkelių tinklu, net jei tai reiškia, kad Rytų Europos valstybėms reikės didelių investicijų infrastruktūros plėtrai, kurią pasirengusi remti ES.
Galimybė sutaupyti
Iš pirmo žvilgsnio, kelionės traukiniu gali atrodyti bauginančiai ilgos, palyginti su oro linijų nurodytu skrydžio laiku. Tačiau toks palyginimas nėra tikslus. Traukiniais keliaujantys europiečiai pažymi, kad neabejotinas privalumas keliauti geležinkelio transportu – paprastumas. Nereikia sukti galvos bei gaišti laiko eilėje prie bagažo ar keleivių patikros. Taip pat išvengiama pasų kontrolės, įlaipinimo ir išlaipinimo laukimo. Visos šios procedūros oro uostuose gali užtrukti apie 3 valandas, kurias vertėtų įtraukti į bendrąjį kelionės laiką.
Tokiu atveju kelionės laikas traukiniu, palyginti su skrydžiu lėktuvu, gali pasirodyti visai patrauklia alternatyva. Keliaujantys traukiniais kelionę pradeda ir baigia miestų centruose – mat būtent tokioje vietoje dažniausiai yra įsikūrusios geležinkelio stotys didžiuosiuose Europos miestuose. Tai reiškia, kad nereikia mokėti ir organizuoti papildomo transporto. Keliautojui tai neabejotinas patogumas, juolab kad į geležinkelio stotį galima atvykti likus vos kelioms minutėms iki traukinio išvykimo. Yra vietos dideliam bagažui. Kai kuriais atvejais galima pasiimti dviratį ar net automobilį. Be to, naktinis traukinys turi dažnai pamirštamą pranašumą, kai keliautojas vežamas jam miegant. Taip keliaujant galima sutaupyti išlaidas viešbučiui, o tai svarbu, jeigu kelionės biudžetas yra ribotas.
Būtent dėl išvardintų aplinkybių naktinių traukinių maršrutais domisi verslo ir darbo tikslais vykstantys keliautojai. Pavyzdžiui, tokiam keliautojui iš Kauno, kuris turi būti posėdyje Berlyne kitą rytą, naktinis traukinys būtų vienas iš patraukliausių sprendimų, kuris leistų išvengti atvykimo prieš dieną ir nemokėti už nakvynę viešbutyje.
Pagrindinė stotis – Kaune
Lietuva, kartu su Latvija ir Estija vykdo didžiausią istorijoje infrastruktūrinį projektą „Rail Baltica“. Greitieji elektriniai traukiniai tarp Baltijos šalių ir Europos miestų pradės skrieti po 2025 metų. Lietuvos teritorijoje greitieji keleiviniai traukiniai, važiuosiantys pagrindine „Rail Baltica“ trasa tarp Lenkijos ir Baltijos šalių, stos dvejose tarptautinėse geležinkelio stotyse – Kaune ir Panevėžyje. Tarptautinės geležinkelio stoties statusas numatytas ir Vilniaus geležinkelio stočiai, kuri atskira „Rail Baltica“ geležinkelio atšaka bus sujungta su Kauno tarptautine stotimi.
Tarptautiniais maršrutais greitieji keleiviniai traukiniai važiuos iki 249 km per valandą greičiu. „Rail Baltica“ geležinkelio eksploatavimo plane numatyta, kad traukiniai kursuos bent kas dvi valandas: abiem kryptimis per dieną važiuos po aštuonis greituosius traukinius, o naktį numatyti papildomi du ekspreso traukiniai. Iš Kauno europine vėže jau dabar galima pasiekti Balstogę, o iš jos ir Varšuvą. Iš Lenkijos sostinės pasiekiami pagrindiniai Vakarų ir Vidurio Europos miestai.
Šiuo metu projekto „Rail Baltica“ darbai vykdomi Kauno geležinkelio mazge, kurį sudaro ruožai Jiesia-Rokai-Palemonas-Kaunas. Kauno geležinkelio mazgas yra esminė projekto dalis, nuo kurios priklausys traukinių eismo planavimas visoje „Rail Baltica“ linijoje. Būtent iš Kauno europinis geležinkelis toliau bus tiesiamas link Latvijos ir Estijos. Šiuo metu į pabaigą eina Kauno intermodalinio terminalo Palemone sujungimo su „Rail Baltica“ geležinkeliu, o tuo pačiu ir Lenkijos geležinkelių tinklu, darbai.