Briuselyje vykusiose „Connecting Europe Days 2026“ LTG grupė kartu su kitų Baltijos šalių partneriais pristatė Lietuvos pažangą integruojantis į bendrą Europos geležinkelių sistemą. Susitikimuose su Europos Komisijos, Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios įstaigos (CINEA), valstybių narių ir transporto sektoriaus atstovais aptarta „Rail Baltica“ pažanga, perėjimas prie europinės vėžės, infrastruktūros atsparumas, karinis mobilumas ir tolesnio finansavimo poreikis.
„Connecting Europe Days“ yra vienas svarbiausių Europos transporto politikos renginių.
„Šiandienos geopolitinė situacija dar kartą patvirtina, kad transporto infrastruktūra yra ne tik susisiekimo ir ekonomikos augimo, bet ir visos Europos saugumo pagrindas. „Rail Baltica“ yra vienas svarbiausių projektų, stiprinančių Baltijos šalių integraciją į Europos transporto tinklą, didinančių mūsų regiono atsparumą ir karinio mobilumo galimybes. Todėl glaudus bendradarbiavimas su Europos Sąjungos institucijomis ir partneriais išlieka būtina sąlyga siekiant sėkmingai įgyvendinti šiuos strateginius tikslus“, – sako Susisiekimo ministerijos kancleris Roderikas Žiobakas.
LTG grupė renginyje pristatė Lietuvos geležinkelių transformacijos kryptį. Šiemet užbaigta Lietuvos geležinkelių architektūros studija 2050.
„Lietuvos geležinkelių integracija į bendrą Europos sistemą apima daugiau nei vykstančią naujų bėgių statybą. Turime mažinti technologines ir veiklos priklausomybes, stiprinti tiekimo grandinių patikimumą bei pereiti prie europinių duomenų mainų. „Connecting Europe Days“ suteikia galimybę pristatyti platesnį Lietuvos transformacijos paveikslą ir kartu su partneriais ieškoti sprendimų, užtikrinančių šio proceso nuoseklumą, finansinį tvarumą bei regioninį suderinamumą“, – sako LTG grupės laikinasis generalinis direktorius Arūnas Rumskas.
Ilgalaikė vizija
Viena iš Briuselyje aptartų iniciatyvų – atlikta Lietuvos geležinkelių architektūros studija. Jos tikslas – suformuoti ilgalaikę geležinkelių tinklo viziją ir perėjimo prie europinės 1435 mm vėžės planą.
Analizė rodo, kad perspektyviausias kelias yra tęsti veikiančios europinės vėžės statybą nuo Lenkijos sienos per Kauną iki Latvijos, tuomet įgyvendinti Vilniaus ir Kauno jungtį, jungtį su Klaipėda, galiausiai – regionines jungtis. Nuoseklus vėžės plėtojimas etapais leis plėsti keleivių, krovinių logistiką, užtikrinti regiono saugumą ir greičiau pasiekti infrastruktūros kuriamas naudas.
„LTG parodė, kad 1520 mm vėžės tinklas išliks svarbus viso Baltijos regiono transportui. Tačiau fizinės infrastruktūros transformaciją jau papildo LTG grupės įgyvendinama „FREE Rail“ programa. Ją vykdant stipriname technologinį ir veiklos savarankiškumą, mažiname priklausomybę nuo ne ES kontroliuojamų sprendimų bei ES nedraugiškų šalių“, – pabrėžia A. Rumskas.
Per pastaruosius trejus metus LTG grupė peržiūrėjo daugiau kaip 2 tūkst. geležinkelių veiklai naudojamų komponentų ir sistemų, nustatė jų alternatyvas bei užmezgė partnerystes su patikimų šalių tiekėjais.
„Rail Baltica“ pažanga ir finansavimas
Atskira „Connecting Europe Days“ diskusijų dalis skirta „Rail Baltica“ įgyvendinimui. „Rail Baltica“ partnerių delegacijos Briuselyje keitėsi patirtimi su kitų strateginių Europos infrastruktūros megaprojektų atstovais.
„Rail Baltica“ Lietuvoje direktoriaus Mindaugo Ivanavičiaus teigimu, dialogas su Europos Komisija ir CINEA yra aktualus tolesnio finansavimo etapų sprendimams.
„Tarptautiniams partneriams turėjome galimybę parodyti nuoseklų darbų progresą, ES investicijų panaudojimą, tai, kaip valdome projektą, jo rizikas ir kokių sprendimų – tarp jų – ir sudėtingų – reikia sklandžiam projekto įgyvendinimui“, – sako M. Ivanavičius.
Lietuvoje vyksta „Rail Baltica“ pagrindinės linijos statybos nuo Kauno Panevėžio kryptimi, tiesiami europinės vėžės bėgiai, tęsiami projektavimo ir pasirengimo darbai kitose koridoriaus dalyse. Visoje „Rail Baltica“ pagrindinėje linijoje daugiau kaip 40 proc. trasos parengta statyboms ar jau yra statoma.
Iki šiol projektas didžiąją dalimi – iki 85 proc. – finansuojamas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF), o likusi dalis užtikrinama nacionalinėmis lėšomis.
„Baltijos regiono prijungimas prie ES infrastruktūros tinklo yra strateginis plėtros sprendimas. Kartu tai yra atsakomybė mums, projekto vykdytojams: kuo aiškiau galime parodyti pažangą ir konkrečius rezultatus, tuo tvirtesnį pagrindą sukuriame Europos ir nacionalinio lygmens finansiniams sprendimams. Be ilgalaikės paramos tokios apimties investicijų megaprojekto Baltijos šalys nebūtų pajėgios įgyvendinti savarankiškai“, – teigia M. Ivanavičius.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
