Kovoje su klimato kaita transporto sektoriaus transformacija tampa vienu iš kertinių pokyčių, o ambicingas, europiniu mastu įgyvendinamas projektas „Rail Baltica“ – ne tik pagerins susisiekimo infrastruktūrą, bet ir yra reikšminga investicija į tvarią ateitį.
Tvarumo tikslų kontekste ypač svarbus Europos Sąjungos planas plėtoti Transeuropinį transporto tinklą (TEN-T). „Rail Baltica“ jame – svarbi susisiekimo sistemos modernizavimo ir Europos tvarumo tikslų įgyvendinimo dalis.
„Europinio standarto, pilnai elektrifikuota geležinkelio linija ne tik sujungs Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, bet ir reikšmingai sumažins transporto sektoriaus poveikį klimatui. „Rail Baltica“ – daugiau nei infrastruktūros projektas, tai – mūsų kartos atsakas klimato kaitos iššūkiams ir įsipareigojimas ateičiai“, – sako LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Nepriklausomos „Boston Consulting Group“ analizės duomenimis, tradicinės transporto priemonės – automobiliai ir lėktuvai – išmeta gerokai daugiau anglies dioksido nei geležinkeliai. Planuojama, kad keleivinis traukinys „Rail Baltica“ linijoje išmes 0 gCO₂/pkm, palyginti su 128 gCO₂/pkm automobiliams ir 183 gCO₂/pkm lėktuvams. Panaši situacija ir krovinių vežimo srityje – „Rail Baltica“ emisijos taip pat bus nulinės.
„Mūsų tikslas – pasiūlyti transporto alternatyvą, kuri yra ne tik patogi, bet ir visiškai švari. Šiandien tai – inžinerinė realybė. Pavyzdžiui, „Boston Consulting Group“ skaičiavimu, „Rail Baltica“ padės sumažinti iškastinio kuro suvartojimą 1,5–3,3 proc. ir paskatins daugiau kaip 353 mln. Eur investicijų į atsinaujinančią energetiką“, – teigia E. Lazauskas.
Geležinkelių jungčių plėtra „Žaliajam kursui“
LTG grupės vadovo teigimu, „Rail Baltica“ iš esmės padės įgyvendinti Europos Sąjungos „Žaliojo kurso“ ir „Fit for 55“ iniciatyvų tikslus, kuriais siekiama, kad didžioji dalis krovinių, vežamų daugiau nei 300 km atstumu, būtų perkeliama nuo kelių į geležinkelius arba vidaus vandenų kelius. Iki 2030 m. – 30 proc., o iki 2050 m. – daugiau nei 50 proc.
„Rail Baltica“ svarbą rodo ir tarptautinės organizacijos „Greenpeace“ 2024 m. paskelbta studija „Connection Failed“, kuri parodė, kad tik 12 proc. didžiųjų Europos miestų maršrutų yra tiesiogiai sujungti traukiniais, kai lėktuvais – net 69 proc.
„Baltijos šalys ilgą laiką buvo atskirtos nuo europinio geležinkelių tinklo. „Rail Baltica“ integruos Baltijos šalis į bendrą Europos transporto erdvę. Trumpuosius skrydžius pakeitus kelionėmis greitaisiais traukiniais, būtų galima sutaupyti 11,5 mln. Eur išmetamųjų teršalų sąnaudų“, – sako E. Lazauskas.
Ambicijos ir realybė
Europos Sąjunga siekia iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 55 proc., palyginti su 1990 m., ir kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju pasaulyje savo poveikį klimatui neutralizavusiu žemynu. Strategijos įgyvendinimas žada reikšmingą ekonomikos transformaciją, grindžiamą išteklių efektyvumu, žiedine ekonomika ir atsinaujinančia energija.
Vilniaus universiteto Geomokslų instituto profesorius klimatologas Egidijus Rimkus sako, kad pamatyti tikruosius dabartinių sprendimų rezultatus galima tikėtis tik šio amžiaus viduryje. Klimato sistema yra sudėtinga, o pokyčiai joje vyksta lėtai, juos sustabdyti itin sunku, dėl to ypač svarbu veikti nedelsiant.
„Klimato kaitos valdymas yra ne sprintas, o maratonas. Nėra taip, kad dabar sumažinsime emisijas ir po penkerių metų viskas atsistatys. Net Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pripažįsta, kad turime būti pragmatiški ir lankstūs. Procesai vyksta lėtai, tačiau vyksta, – vertina E. Rimkus. – Pavyzdžiui, Lietuvoje perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių yra spartus – tam įtakos turėjo ne tik išsikelti klimato tikslai, bet ir geopolitiniai veiksniai, tokie kaip energetinės nepriklausomybės siekis. Mano manymu, Lietuva artimiausiais metais taps energetiškai nepriklausoma, o didžioji dalis energijos bus gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.“
Klimato kaitos poveikį pajus kiekvienas
Klimato kaita dažnai siejama su šiltėjančiomis vasaromis, intensyvesnėmis liūtimis ar didesniu oro užterštumu. Tačiau, pasak klimatologo, klimato kaitos poveikis yra gerokai platesnis – apima sudėtingas ir tarpusavyje susijusias aplinkos, ekonomines bei socialines problemas.
„Išbalansuotas klimatas reiškia išbalansuotas socialines sistemas. Klimato pokyčiai gali sukelti didelius migracijos srautus, ypač regionuose, kur klimatas tampa netinkamas gyventi. Lietuvai tai gali reikšti ekonomines, politines, demografines grėsmes. Tai apima visą pasaulinę stabilumo sistemą, kurioje kiekvienas sprendimas turi pasekmes.
Mūsų gyvenimus klimato kaita veikia ir netiesiogiai – per maisto produktų kainų augimą, tiekimo grandinių sutrikimus, migraciją. Ir tai yra kur kas rimčiau nei tik karštesnis oras ar gausus lietus“, – teigia pašnekovas.
Lietuviai, E. Rimkaus nuomone, aplinkosaugos klausimams nėra abejingi, tačiau tvarumas dar nėra dominuojanti mūsų visuomenės ar politinė vertybė. Nors iniciatyvų netrūksta, svarbiausia – ar už jų slypi realūs veiksmai.
„Europos Sąjungos „Žaliasis kursas“ ir kitos klimato iniciatyvos yra būtinas žingsnis į priekį, bet jų sėkmė priklauso nuo tiek nuo deklaracijų, kiek nuo realių veiksmų. Klimato krizės sprendimas reikalauja ne tik technologijų ir investicijų, bet ir mūsų visų – piliečių, vartotojų, rinkėjų – sąmoningumo. Jei būtų lengva įtikinti žmones, kodėl klimato tikslai svarbūs, jau būtume jų pasiekę. Bet klimato sistema reikalauja ilgalaikių, nuoseklių veiksmų“, – įsitikinęs E. Rimkus.
Transportas – viena iš klimatui daugiausia poveikio turinčių sričių. „Elektrifikuojame esamą ir statomą naują geležinkelio infrastruktūrą, kitaip tariant, statome naują transporto kultūrą. „Rail Baltica“ projekto sėkmė priklausys ne tik nuo inžinerinių sprendinių, bet ir nuo mūsų pasirinkimo šiandien, kiek norime investuoti į tvaraus transporto ateitį“, – sako E. Lazauskas.