Nors geopolitinė situacija pasaulyje įtempta, daugelis Europos transporto sistemų vis dar suprojektuotos taikos režimui: judėjimą dažnai lėtina biurokratinės procedūros, o dalis tiltų, tunelių ar geležinkelių nėra pritaikyti greitam didelių karinių pajėgumų ar civilių perkėlimui. Pastaruoju metu dėmesys krypsta į integruotą infrastruktūrą, kuri leistų regione užtikrinti greitą ir sklandų mobilumą krizių ar konfliktų metu.
Vienas judumo sprendimų – vadinamasis karinis Šengenas, kuriuo siekiama suvienodinti taisykles, supaprastinti procedūras ir užtikrinti, kad sąjungininkų pajėgos galėtų judėti be kliūčių.
Ypač svarbią vietą čia užima geležinkeliai, leidžiantys greitai ir dideliais mastais perkelti karius, techniką bei evakuoti civilius. Dėl to geležinkelių infrastruktūra kartais vadinama transporto stuburu.
Esminis dėmuo – greitis
Šiandieną kariams judant iš Vakarų Europos į rytinį NATO flangą, vis dar kyla iššūkių dėl biurokratijos: kariai ir sunkioji amunicija „pririšti“ prie dokumentų ar skirtingų taisyklių kiekvienoje valstybėje narėje. Kai kuriose valstybėse reikalingas net 45 dienų judėjimo įspėjimas.
Kuriant karinį Šengeną įvedamas vieningų taisyklių paketas, supaprastinamos muitinių procedūros, sukurta skaitmeninė platforma leidimams gauti – visa tai mažina judėjimo laiką nuo savaičių iki dienų ar valandų.
Europos Komisija planuoja ir toliau investuoti į dvigubos paskirties transporto infrastruktūrą, kad keliai, uostai ir geležinkeliai būtų tinkami tiek civiliniam, tiek kariniam naudojimui. Strateginę reikšmę šiame kontekste turi ir „Rail Baltica“ projektas, sujungsiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa bei greitinsiantis pervežimus.
„Civiliniai pervežimai su „Rail Baltica“ greitės dvigubai, o karinio judumo prasme, kai krovinio nereikės perkelti nuo europinės ant standartinės vėžės, tai sutaupys vieną dieną. Vertinant Baltijos šalių geografinę padėtį, krizės atveju svarbi kiekviena diena ir valanda“, – sako LTG grupės laikinasis vadovas Arūnas Rumskas.
Geležinkelių pajėgumai krizės sąlygomis – nepakeičiami
Šiuo metu vyksta derybos dėl būsimo Europos Sąjungos finansinio laikotarpio, kuriame bus numatyta lėšų ir infrastruktūros statybai, sudarančiai svarbiausius transporto koridorius. „Rail Baltica“ yra dviejų tokių koridorių dalis.
„Geležinkeliai yra transporto sistemos stuburas, be kurių neįmanomas joks sunkiosios technikos perkėlimas. Visų pirma, be tam tikrų išimčių, sunkioji technika neskirta jos perkėlimui keliais ar oru, tankai nėra skirti nuvažiuoti didelius atstumus“, – pastebi A. Rumskas.
Jo teigimu, būtina iš anksto numatyti ir tai, kaip karinis bei civilinis judumas bus koordinuojamas tarp institucijų ar valstybių.
„Geležinkelių pajėgumai evakuacijai yra milžiniški. Pratybų metu testavome, kad vien iš Vilniaus per dieną galime perkelti 140 tūkst. gyventojų. Tai judumui atlaisvintų kitus kelius, o jei kiekviena infrastruktūra yra sistemingai stiprinama, tuomet galime kalbėti apie pasiektą atsparumo lygį“, – pažymi jis.
Žmogiškieji aspektai
Ne mažiau svarbus yra ir žmogiškasis aspektas – darbuotojų pasirengimas veikti sudėtingomis sąlygomis. LTG vadovas pabrėžia, kad tokiose situacijose būtinas aiškus informacijos valdymas ir darbuotojų pasirengimas.
„Konflikto atveju 80 proc. LTG grupės darbuotojų turės būti geležinkeliuose, kad sistema funkcionuotų. Svarbiausias klausimas – kaip paruošti vidinius informacinius kanalus ir operatyviai perduoti informaciją. Tai yra vidinio atsparumo kūrimas, kartu – nemenkas iššūkis, nes ne tik infrastruktūra, bet ir žmonės turi būti pasiruošę“, – teigia A. Rumskas.
Pasak bendrovės vadovo, vykdomos praktinės pratybos ir simuliacijos padeda geriau įvertinti galimas situacijas ir suprasti savo vaidmenį krizių metu.
„Vykdome 4–5 pratybas per metus su įvairiomis institucijomis, įskaitant savivaldybes ir kariuomenę. Tai – puikus būdas suprasti, kad dalyvavimas visuomenės gyvenime ir jo tęstinumo užtikrinimas yra būtinas“, – teigia jis.
Šiandieninėje saugumo aplinkoje valstybės gynybos pajėgumas nebėra suvokiamas vien tik kaip karinių pajėgų stiprinimas. Vis daugiau dėmesio skiriama visos valstybės atsparumui ir įvairių sektorių bendradarbiavimui.
Tai apima ne tik kariuomenę, bet ir civilinę infrastruktūrą, pramonę, logistiką ar komunikacijų sistemas. Toks integruotas požiūris leidžia užtikrinti, kad krizės ar konflikto metu valstybė galėtų veikti nuosekliai ir efektyviai.
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės, Lietuvos ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
