Šiandien, liepos 19 d., Kauno intermodaliniame terminale (KIT) pasitiktas pirmasis konteineriais bei puspriekabėmis pakrautas traukinys iš Nyderlandų, kuris į terminalą atvyko europinio standarto geležinkeliu. Tad KIT oficialiai tapo toliausiai į Rytus nutolusiu Europos geležinkelių sistemos tašku, kurį, pilnai užbaigus visus darbus bei formalumus „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpoje Kaunas–Palemonas, europinio standarto riedmenimis gali pasiekti krovininiai traukiniai.
„Kauno intermodalinio terminalo atidarymas komerciniam eismui yra esminis žingsnis „Rail Baltica“ projekte nuo statybos pereinant prie transporto operacijų. Šis žingsnis kartu reikšmingai pagerins susisiekimo su Europa galimybes krovinių vežėjams ir išplės tvaraus transporto galimybes Baltijos regione“, – oficialioje pirmojo traukinio europine vėže pasitikimo ceremonijoje sakė Susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Oficialioje pirmojo traukinio KIT pasitikimo ceremonijoje dalyvavo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, o taip pat projektą „Rail Baltica“ įgyvendinančių institucijų bei organizacijų atstovai, partneriai bei kiti svarbūs svečiai.
LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška pabrėžė, jog KIT terminalo sujungimas su europinės vėžės geležinkeliu – ne tik ekonominis laimėjimas Lietuvai, bet ir dar viena grandis nuosekliai įgyvendinant Žaliojo kurso tikslus.
„Traukinių eismas pripažįstamas kaip viena ekologiškiausių transporto priemonių, ES oficialiai yra įvardijusi, kad siekiant mažinti CO2 išmetimus kroviniai didesniais nei 300 km atstumais turi būti gabenami traukiniais arba laivais, o kelių transporto priemonės turėtų funkcionuoti kaip „paskutinės mylios“ transportas. Su europinės vėžės geležinkelio prijungimu prie KIT atsiveria papildomos galimybės plėtoti ekologišką geležinkelių transportą, taip sumažinant vilkikų CO2 išmetimus bei atlaisvinant autostradas“, – sakė M. Bartuška.
Komercinių vežimų vystymas „Rail Baltica“ geležinkeliu – tai ne tik ekonominė, bet ir ekologinė nauda, nes plėtojant komercinius vežimus geležinkeliu bei palaipsniui pereinat prie tvarios žiedinės ekonomikos bus reikšmingai mažinama aplinkos tarša, taip prisidedant prie ES žaliojo kurso strategijos įgyvendinimo.
Pasak už „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos „LTG Infra” generalinio direktoriaus Karolio Sankovski, europinės vėžės iki KIT nutiesimas – ne tik naujos galimybės terminalui bei verslui, bet ir labai svarbus „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo etapas.
„Tam, kad šiandien į KIT galėtų atvykti pirmasis krovininis traukinys europinio standarto bėgiais, dirbome ne vienerius metus. Kauno geležinkelio mazgo rekonstrukcija ir pritaikymas „Rail Baltica“ reikmėms – tikrai neperdėsiu pasakydamas – buvo vienas sudėtingiausių geležinkelio infrastruktūros projektų“, – sakė K. Sankovski.
Pasak „LTG Infra“ vadovo, svarbu tai, kad tokio sudėtingumo projektas buvo įgyvendintas nepaisant ne tik inžinerinių ir techninių iššūkių, bet ir COVID-19 pandemijos sąlygotų ribojimų. „Džiaugiuosi kolegų profesionalumu. Neabejoju, kad šio projekto metu įgyta patirtis padės ir toliau tiesti „Rail Baltica“ geležinkelį laikantis įsipareigojimų, o Lietuvos ir kitų Baltijos šalių verslo atstovus kviečiu aktyviai dalyvauti mūsų skelbiamuose konkursuose, kurių ateityje tikrai netrūks“, – sakė K. Sankovski.
Jis pažymėjo, kad šis projektas yra iki 85 proc. finansuojamas ES struktūrinių fondų ir nuolatinė ES institucijų parama projektui parodo, kad „Rail Baltica“ yra daugiau nei geležinkelių infrastruktūra – tai ekonominis koridorius, skatinantis regioninį susisiekimą.
„Kauno intermodalinio terminalo atidarymas ir jo naudojimas komerciniams tikslams leis išnaudoti atkarpą tarp Lenkijos ir Lietuvos sienos ir pradėti pirmuosius krovinių vežimus europine vėže dar prieš sukuriant pilną „Rail Baltica“ globalaus projekto infrastruktūrą. Tai leis mums pradėti kurti ilgalaikę krovinių logistikos plėtrą visam „Rail Baltica“ koridoriui“, – sakė Bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ vadovas ir valdybos pirmininkas Agnis Driksna.
„Šiandien – svarbi diena visoms Baltijos šalims ir konkretus pasiekimų įrodymas, kurie įgyvendinti Europos infrastruktūros tinklų fondo dėka (angl. EU Connecting Europe Facility),“ – pridūrė A. Driksna.
Kauno geležinkelio mazgo modernizavimo darbai, pritaikant jį prie „Rail Baltica“ poreikių ir užtikrinant, kad atitiktų globalaus projekto techninius parametrus, pradėti 2019 metų pavasarį. Vykdant modernizavimo projektą per Kauną iki Palemono nutiestas europinio standarto geležinkelis, modernizuotas istorinis Kauno geležinkelio tunelis, įrengti keturi tuneliai, kuriais geležinkelį saugiai gali kirsti automobiliai ir pėstieji, sutvarkyta šalia geležinkelio esanti miesto infrastruktūra, įrengtos papildomos apsaugos nuo triukšmo priemonės.
Kauno geležinkelio tunelyje ir jo prieigose paklota apie 2 km ilgio sugretintos 1435/1520 mm pločio vėžės geležinkelio kelio, taip pat rekonstruota apie 3,6 km ilgio esamo 1520 mm pločio vėžės geležinkelio, paklotas 9 km ilgio naujas 1435 mm pločio vėžės geležinkelis.
„KIT tampa vartais į Europą, atveriančiais naujas kombinuoto krovinių vežimo galimybes – kroviniai gali būti perkraunami nuo plačiosios vėžės ant europinės ir atvirkščiai, o taip pat – nuo vilkikų ant geležinkelio ir atvirkščiai“, – pažymėjo „LTG Infra“ vadovas K. Sankovski.
Jo teigimu, vienas svarbiausių KIT išskirtinumų yra tai, kad terminalas pritaikytas pakrauti į vagonus ne tik konteinerius ar kitos rūšies krovinius, bet ir vilkikų priekabas. Kasmet Lenkijos-Lietuvos pasieniu auto transportu pervežama apie 24 mln. tonų krovinių, o tai didžiulis potencialas KIT ir europinės vėžės panaudojimui, eismo saugos didinimui ir taršos emisijų mažinimui.