Apie „Rail Baltica“ dažniausiai kalbama skaičiuojant nutiestus kilometrus, bėgius, tiltus ar kitus matomus infrastruktūros objektus. Tačiau naujojo geležinkelio sėkmę lems ne vien tai, kaip bus nutiesta europinė vėžė. Ne mažiau svarbu, kaip nuo pirmosios dienos veiks visa tarptautinio geležinkelio sistema.
Pasak „LTG Infra“ „Rail Baltica“ pasirengimo eksploatacijai vadovės Viktorijos Kazarauskaitės-Valikonės, būtent todėl pasirengimas eksploatacijai prasideda gerokai anksčiau nei geležinkeliu pradeda kursuoti pirmieji keleiviniai ar krovininiai traukiniai.
„Daugelis šiandien priimamų sprendimų tiesiogiai nulems, kaip europine vėže traukiniai važiuos ateinančius dešimtmečius. Vėliau pakeisti sistemos architektūrą, duomenų struktūras ar sistemų sąsajas būtų sudėtinga. Jei eksploatacijos poreikių neįvertintume dabar, rizikuotume sukurti infrastruktūrą, kuri techniškai atitiktų reikalavimus, tačiau nebūtų pritaikyta realiam kasdieniam darbui“, – sako V. Kazarauskaitė-Valikonė.
Geležinkelį reikia pradėti „eksploatuoti“ dar jo nepastačius
Greitajame geležinkelyje numatyta naudoti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą „ERTMS 2“. Tai reiškia, kad „Rail Baltica“ bus integruota į bendrą Europos traukinių eismo valdymo sistemą.
„Naujo geležinkelio negalima vieną dieną tiesiog „įjungti“. Iki pirmosios kelionės turime ir sukurti infrastruktūrą, ir apgalvoti, kaip bus teikiamos su ja susijusios paslaugos: nuo eismo valdymo, maršrutų, kainodaros sudarymo iki pajėgumų paskirstymo bei integracijos į tarptautinius koridorius. Pasirengimas eksploatacijai trunka ne vienerius metus ir prasideda gerokai anksčiau nei baigiamos geležinkelio statybos“, – teigia V. Kazarauskaitė-Valikonė.
Vienas svarbiausių darbų – iš anksto nustatyti, kaip nauja infrastruktūra bus valdoma ir prižiūrima, kokių duomenų, darbuotojų ir kompetencijų tam reikės. Šie poreikiai paverčiami konkrečiomis užduotimis projektuotojams ir rangovams: apibrėžiama, kokia informacija apie infrastruktūrą turi būti perduota, kokio detalumo ji turi būti ir kuriame projekto etape ją būtina pateikti.
Reikia kompetencijų, kurių Lietuvoje dar nėra
Naujajam greitajam geležinkeliui prireiks ir kompetencijų, kurių Lietuvoje šiuo metu dar nėra. Viena tokių sričių – eismo valdymas didelio greičio tarptautinėje geležinkelių sistemoje.
„Vertiname ne tik, kaip infrastruktūrą pastatysime, bet ir tai, kaip ją prižiūrėsime nuo pirmosios eksploatacijos dienos. Reikės iš anksto suformuoti komandą, apibrėžti jos funkcijas, parengti priežiūros ir paslaugų teikimo procesus.
Būsimi darbuotojai turės mokytis, dalyvauti infrastruktūros ir sistemų bandymuose – prieš pradėdami savarankiškai dirbti jie turės sukaupti daug praktinės patirties. Šie sprendimai tiesiogiai susiję su saugiu ir sklandžiu traukinių eismo užtikrinimu“, – pasakoja V. Kazarauskaitė-Valikonė.
Bendros taisyklės
„Rail Baltica“ statoma keliose valstybėse, kurių kiekviena turi savo institucijas, teisės aktus ir susiformavusius veiklos principus.
„Su partneriais viso projekto lygmeniu deriname standartus, tinklo nuostatų dalis, kainodaros principus, eismo valdymo principus ir procedūras. Mūsų tikslas – sukurti vieningais principais pagrįstą geležinkelio sistemą, o ne tris atskiras nacionalines jos dalis“, – sako V. Kazarauskaitė-Valikonė.
Tarptautiniame eisme vis svarbesnė taps anglų kalba. Bendros darbinės kalbos naudojimas padėtų traukinių mašinistams, eismo valdytojams ir kitiems specialistams vienodai suprasti nurodymus bei saugos procedūras.
Europos lygmeniu taip pat kuriami bendri geležinkelių pajėgumų planavimo ir užsakymo sprendimai. Jų paskirtis – sudaryti sąlygas vežėjui „vieno langelio“ principu planuoti tarptautinį maršrutą. Toks modelis leistų vežėjui, planuojančiam kelionę per Baltijos šalių regioną, pateikti vieną užsakymą visam maršrutui.
Tai bus svarbus pokytis, nes geležinkelių transportas Baltijos šalių regione taptų patrauklesnis ir konkurencingesnis.
Konkurencingumas
Apie būsimas transporto galimybes aktyviai informuojama visa Europos rinka.
„Sprendimus dėl naujų maršrutų, riedmenų ar investicijų vežėjai priima iš anksto. Todėl jau dabar kalbame apie būsimas infrastruktūros galimybes, techninius parametrus, pajėgumus ir veiklos sąlygas. Baltijos šalys rinkai siunčia vieningą žinią: „Rail Baltica“ bus atviras tarptautinis koridorius, kuriame galės dirbti įvairių Europos šalių vežėjai“, – pažymi V. Kazarauskaitė-Valikonė.
Vienas svarbiausių „Rail Baltica“ aspektų, kurio keleivis greičiausiai niekada nepamatys, yra informacija apie infrastruktūrą. Informaciniai duomenys bus reikalingi eismui valdyti, priežiūrai planuoti, gedimams nustatyti, remontui organizuoti ir infrastruktūros būklei vertinti.
„Sprendimai dėl duomenų, sistemų ir jų sąsajų yra tokie pat svarbūs kaip sprendimai dėl fizinės infrastruktūros. Turto informacijos modeliai, kibernetinio saugumo reikalavimai, duomenų prieinamumas ir prieigos prie infrastruktūros – šie reikalavimai turi būti apibrėžti iš anksto, gerokai anksčiau, nei infrastruktūra pradės veikti“, – teigia ekspertė.
„Rail Baltica“ statoma dabar, tačiau be struktūruotos, patikimos ir nuolat atnaujinamos informacijos naująją vėžę būtų sudėtinga efektyviai prižiūrėti ateityje. Todėl pasirengimas eksploatacijai vyksta lygiagrečiai su projektavimu ir statyba.
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės, Lietuvos ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
