Beveik visose ES šalyse geležinkelio tinklą sudaro standartinė geležinkelio vėžė, kurios plotis 1435 mm. Tačiau keliose ES šalyse jų plotis skiriasi.
Baltijos šalių geležinkelio tinklą sudaro platesnė, 1520 mm pločio, vėžė, paveldėta iš sovietmečio. Tai yra pagrindinė kliūtis traukiniais susisiekti su Europa.
Estijoje, kaip ir Suomijoje, taip pat eksploatuojama 1524 mm vėžė (carinės Rusijos palikimas). Platesnį geležinkelį taip pat turi Airija, Portugalija ir Ispanija.
Maždaug 60 proc. viso pasaulinio geležinkelio tinklo sudaro 1435 mm pločio geležinkelio vėžė, naudojama Europoje, JAV, Kanadoje, Kinijoje, Australijoje ir kitose šalyse. Pasaulyje ji populiariausia, todėl vadinama standartine vėže. Ji taip pat vadinama tarptautine, europine arba Stefensono vėže – jos išradėjo garbei. Tokio pločio geležinkelį tarp Liverpulio ir Mančesterio pirmąkart 1829 m. nutiesė britas inžinierius Džordžas Stefensonas, o britų parlamentas netruko 1435 mm pločio geležinkelį paskelbti standartiniu.
Po pasaulį standartinė vėžė paplito kartu su Didžiojoje Britanijoje pagamintų lokomotyvų eksportu.
Tačiau britų sukurtas standartas paplito ne visur. Priežastis – geležinkelio linijos tiesimo ir eksploatavimo kainos skirtumai. Kaina yra didesnė arba mažesnė, atsižvelgiant į vėžės plotį. Dėl to kilus daug ginčų, visame pasaulyje atsirado skirtingų geležinkelio vėžės variantų.
Kitose šalyse suveikė geopolitinis faktorius. Pavyzdžiui, Ispanija ir Portugalija pasirinko 1676 mm vėžę vien tam, kad atsiskirtų nuo Prancūzijos, kaimynės, kuri keletą kartų kišosi į Ispanijos reikalus.
Tuo tarpu Rusijos atveju, spėjama, kad caras pasirinko platesnio 1524 mm standarto vėžę daugiau ne karinės gynybos sumetimais, o dėl to, kad jam labiau patiko amerikiečių inžinierių pasiūlytas sprendimas. Vėlesniu sovietmečio laikotarpiu visas geležinkelių tinklas buvo rekonstruotas į 1520 mm standartą.