Paskutiniai pasiruošimai
Kauno intermodaliniame terminale šiuo metu vykdomi parengiamieji darbai, skirti tam, kad į KIT atvykę kroviniai galėtų būti perkrauti kuo greičiau, būtų greitai sutvarkytos muitinės bei veterinarijos ir fitosanitarijos procedūros.
„Praktiškai jau esame pasirengę per metus praleisti 100 tūkst. TEU (tarptautinis sutartinis vienetas, atitinkantis vieną 20 pėdų jūrinį konteinerį) krovinių. Dabar vykdomi darbai, labiau skirti tam, kad į KIT atvykę kroviniai galėtų būti perkrauti ir išvykti kuo greičiau“, – pasakoja Arūnas Urbonas, AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ Infrastruktūros paslaugų departamento Terminalų valdymo centro vadovas.
2020 m. pabaigoje, baigus numatytus geležinkelio pritaikymo „Rail Baltica“ reikmėms darbus Kauno geležinkelio mazge ir europine geležinkelio vėže sujungus KIT su ES geležinkelio sistema, tikimasi, kad krovinių srautas Šiaurės-Pietų koridoriumi išaugs dešimtis kartų.
„Užbaigus darbus Kauno geležinkelio mazge, Kaunas bus toliausias taškas iki kurio iš Pietų eis europinio standarto 1435 mm pločio geležinkelio vėžė. Toliau link Rygos ir Baltarusijos driekiasi plačiojo standarto 1520 mm vėžė, tad būsime vienintelė vieta, kur galima greitai perkrauti geležinkelio vagonus ir darbo tikrai bus daug“, – sako A. Urbonas.
Glaudžiai su Klaipėdos jūrų uostu bendradarbiaujančiame Vilniaus intermodaliniame terminale darbo netrūksta jau dabar. Tačiau baigus įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, apkrovos, planuojama, dar labiau išaugs.
Nutiesus Europinio standarto geležinkelio vėžę iki Vilniaus, čia bus patogiausias taškas perkrauti vagonus, atvykusius iš Rytų pusės – Baltarusijos, per kurią atrieda traukiniai net iš Kinijos.
Krovinių daugės beveik 7 kartus
LR Susisiekimo ministerijos užsakymu atliktas tyrimas “Intermodalinio transporto plėtros galimybių analizė ir logistikos centrų valdymo principų nustatymas“ rodo, kad šiuo metu Europoje auga susidomėjimas kombinuotu krovinių vežimu, kai dalį kelio krovinys įveikia kelių transportu, o dalį – traukiniais. Studija rodo, jog didžiausia dalis kombinuotųjų vežimų, t. y. beveik pusė tarptautinių intermodalinio transporto vežimų Europos viduje vykdoma maršrutu Skandinavijos šalys-Vokietija-Austrija-Šveicarija-Italija.
„Maršruto dalyje, kuri driekiasi per Skandinavijos šalis, intermodalinio transporto krovimo vienetai paprastai vežami keliais iki Baltijos jūros uostų. „Rail Baltica“ leis krovinius gabenti geležinkeliu ir taip išvengti papildomo krovinių perkrovimo ir dar vienos papildomos transporto rūšies naudojimo“, – sako AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.
Planuojama, kad po 2026 metų „Rail Baltica“ linija bus pervežama apie 2 mln. tonų, o 2030 metais – 13,7 mln. tonų krovinių.
Dar viena itin reikšminga krovinių gabenimo paslauga, kuria ketina teikti KIT ir VIT – puspriekabių gabenimas geležinkeliu.
„Visos Europos logistikos specialistai kalba apie tai, kad kombinuotas krovinių gabenimas – viena perspektyviausių logistikos sričių. Tai reiškia, kad ilgus atstumus kroviniai vilkikų puspriekabėse įveiks geležinkeliu, o vilkikai juos tik atveš iki geležinkelio ir pristatys į galutinį paskirties tašką. Tai apsimokės ne tik finansiškai, bet ir bus kovojama su oro tarša, mažesni krūviai teks automagistralėms“, – pasakoja A. Urbonas.
Didžiausias geležinkelio projektas
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros statybos projektas Baltijos šalių istorijoje, kurio metu per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis. Projekto statybos, kurių suplanuota įgyvendinimo vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Bendras „Rail Baltica“ ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. „Rail Baltica“ projektas taip pat numato dvi atskiras atšakas: Lietuva išsikovojo, kad būtų pastatyta Kauno-Vilniaus jungtis, o Latvija ketina sujungti Rygą su oro uostu.
Projekto „Rail Baltica“ pirmąjį etapą Lietuva įgyvendino 2015 metais – europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno. Šio etapo metu įrengta 123 km ilgio europinio standarto tarpvalstybinis geležinkelis, kuriuo tarp Kauno ir Balstogės kursuoja keleiviniai traukiniai. Ateityje šis ruožas bus modernizuotas, kad keleiviniai traukiniai, kaip visoje „Rail Baltica“, galėtų važiuoti maksimaliu 249 km/h greičiu.
Šiuo metu aktyvūs „Rail Baltica“ statybos darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge, kuriuos užbaigus iš Kauno į Lenkiją ir toliau į Vakarų Europą galės vykti krovininiai traukiniai.
AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.