Baltijos šalių susisiekimo ministrai sutarė kartu siekti papildomo Europos finansavimo kariniam mobilumui ir regiono saugumui svarbiam „Rail Balticos“ projektui. Šis siekis įtvirtintas bendrame pareiškime, kurį gegužės 27 d. pasirašė Lietuvos susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, Latvijos susisiekimo ministras Atis Švinka ir Estijos infrastruktūros ministras Kuldaras Leisas.
Pasak ministro E. Sabučio, „Rail Baltica“ vėžė – nepaprastai svarbi susisiekimo ir karinio mobilumo jungtis, kuriai būtina toliau užtikrinti Europos Sąjungos (ES) finansavimą, pasibaigus 2021–2027 m. ES investicijų programai.
„Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ įgyvendinimo darbai yra itin reikšmingi Baltijos regiono susisiekimui, ekonominei plėtrai ir, kas svarbiausia, saugumui. Todėl ypač svarbu dirbti kartu, siekiant užtikrinti, kad šis projektas būtų užbaigtas jau 2030 metais“, – sako susisiekimo ministras E. Sabutis.
Bendrame ministrų pareiškime pažymima, kad Baltijos šalys turi bendradarbiauti, siekdamos užsitikrinti ilgalaikį ES finansavimą ir papildomus finansavimo šaltinius „Rail Balticos“ geležinkelio vėžės tiesimo darbams spartinti. Derinant veiksmus ir užtikrinant pakankamą finansavimą, bus sustiprintas Europos strateginis pasirengimas ir transporto tinklų atsparumas.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos susisiekimo ministrai vizitą tęsė Kaune ir Jonavos rajone, drauge su Lenkijos infrastruktūros ministru Dariuszu Klimczaku, Europos Komisijos DG MOVE vadove Magda Kopczyńska bei DG DEFIS direktoriaus pavaduotoju Heraldu Ruijtersu. Delegacija su LTG grupės ir „LTG Infra“ vadovais apžiūrėjo Kauno geležinkelio stotį, kurioje susijungia plačioji ir europinė vėžės. Jonavos r. aplankyta sankasos statybos vieta, kurioje šiuo metu vykdomi „Rail Balticos“ vėžės tiesimo darbai.
LTG grupės vadovo Egidijaus Lazausko teigimu, plečiant aktyvias sankasos statybas siekiama parodyti Europos Komisijai kuo didesnį progresą. „Projektų, kaip „Rail Baltica“, Europoje yra daug, taigi su jais turėsime konkuruoti“, – sako E. Lazauskas.
Šiuo metu Lietuvoje vyksta 46,3 km „Rail Balticos“ pagrindinės linijos sankasos ir inžinerinių statinių statybos atkarpoje nuo Kauno iki Panevėžio. Planuojama, kad statybos darbai šių metų pabaigoje išsiplės ir jau apims 114 km ruožą.
Susisiekimo ministerijos nuotr.
