Marijampolės miesto savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis vardina ir kitus teigiamus pokyčius, kuriais dabar naudojasi miestiečiai.
„Dabar turime galimybę greitai bei patogiai judėti tarp Marijampolės ir Kauno, o ateityje – tarp Šiaurės bei Vakarų Europos valstybių. Tai leidžia planuoti naujus verslo ir kultūrinius projektus bei investicijas, skatinančias turizmą“, – pažymi K. Podolskis.
Mieste neliko pervažų
Kalbinami marijampoliečiai tvirtina – jų miestas yra pirmasis šalyje, realiai pajutęs „Rail Baltica“ teigiamą įtaką. Įrengiant Europos standarto geležinkelį eismo infrastruktūra mieste buvo pertvarkyta taip, kad Marijampolėje neliktų pervažų ir vieno lygio perėjų per geležinkelį. Šalia geležinkelio buvo sutvarkyti miesto inžineriniai tinklai ir aplinka, o gyventojai apsaugoti nuo triukšmo papildomomis garsą slopinančiomis sienutėmis.
Įgyvendinus projektą „Rail Baltica“ per Marijampolę einantis europinis geležinkelis pirmąkart Lietuvą tiesiogiai sujungė su Lenkijos geležinkelių tinklais.
„Didžiausia įrengtos „Rail Baltica“ atkarpos nuo Lenkijos – Lietuvos sienos iki Kauno nauda marijampoliečiams buvo ta, jog turėjome galimybę iš esmės pertvarkyti ir atnaujinti trijų pagrindinių miesto sankryžų funkcionavimą įrengiant turbo žiedus, padidinant eismo saugumą šiose sankryžose bei sutvarkant aplinkui esančią požeminę bei antžeminę infrastruktūrą“, – sako K. Podolskis.
Padidino eismo saugumą
Didžiausias permainas marijampoliečiai pajuto rekonstravus dvi vieno lygio pervažas Gedimino ir Aušros gatvėse, vietoje kurių įrengti patogūs ir daug pralaidesni tuneliai automobiliams ir pėstiesiems.
Rekonstruojant Gedimino ir Stoties gatvių sankirtą ne tik įrengtas tunelis, kad automobiliams važiuojant traukiniams nereiktų stoviniuoti prie pervažos, bet pastatytas žiedas, kuris dar labiau pagreitina automobilių srautų judėjimą, virš žiedinės sankryžos sumontuotas pėsčiųjų vidukas, tad eismas tapo patogesnis ne tik automobiliams, bet ir pėstiesiems. Taip pat statybos darbų metu buvo sutvarkyti inžineriniai tinklai bei aplinka.
Žiedinė sankryža bei požeminis geležinkelio kirtimo taškas buvo įrengtas ir Aušros bei Gedimino gatvių ir Jevonio skersgatvio sankirtoje. Šioje vietoje taip pat sutvarkyti miesto inžineriniai tinklai, sutvarkyta aplinka, kanalizuotas Jevonio upelis.
Dar viena didelė permaina, kuria džiaugiasi marijampoliečiai ir miesto svečiai – sutvarkyta geležinkelio sotis, keleivių patogumui įrengta požeminė perėja į peronus.
Tapo įdomesni investuotojams
„Nors projekto įgyvendinimo laikotarpiu mieste eismas buvo komplikuotas – geležinkelio vėžė eina per patį miestą – tačiau sutvarkyta infrastruktūra leidžia būti konkurencingesniems, sėkmingai plėtoti Marijampolės laisvosios ekonominės zonos veiklą, kurti naujas darbo vietas. Taip pat tapome dar įdomesni potencialiems užsienio investuotojams dėl galimybės vykdyti gamybą bei prekių eksportą į Vakarų Europos rinkas“, – sako K. Podolskis.
Miesto administracijos vadovas atkreipia dėmesį, kad „Rail Baltica“ vėžė turi įtakos ir miestiečių keliavimo įpročiams bei turizmo sektoriui. Jau dabar Marijampoliečiai gali traukiniu patogiai pasiekti ne tik Kauną, bet ir Lenkijos miestus – kurortinį Augustavą, Balstogę, Seinus.
Darbai baigti 2015 metais
Projekto „Rail Baltica“ pirmąjį etapą Lietuva sėkmingai įgyvendino 2015 metais – europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos link Šeštokų, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kauno.
Šio etapo metu įrengta 123 km ilgio europinio standarto tarpvalstybinis geležinkelis, kuriuo dabar tarp Kauno ir Balstogės kursuoja keleiviniai traukiniai.
„Lietuvos geležinkeliai“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.
Darbai Kauno mazge
Šiuo metu projekto „Rail Baltica“ rangos intensyviai vykdomi Kauno geležinkelio mazge, kurį sudaro ruožai Jiesia-Rokai-Palemonas-Kaunas.
Pasak „Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus Manto Bartuškos, „Rail Baltica“ europinės geležinkelio infrastruktūros įrengimo darbai Kauno mazge yra svarbiausi ir sudėtingiausi šiame tarpvalstybiniame projekte.
“Kauno geležinkelio mazgas yra esminė projekto dalis, nuo kurios priklausys traukinių eismo planavimas visoje „Rail Baltica“ linijoje. Be to, būtent iš Kauno europinis geležinkelis toliau bus tiesiamas link Latvijos ir Estijos“, – sako M. Bartuška.
Šiuo metu į pabaigą eina ir Kauno intermodalinio terminalo Palemone sujungimo su „Rail Baltica“ geležinkeliu, o tuo pačiu ir Lenkijos geležinkelių tinklu, darbai.
„Nuo tos akimirkos Kaunas taps pagrindiniu krovinių perkrovos centru – čia bus aptarnaujami ir plačiąja, ir europine vėžėmis važiuojantys traukiniai“, – pažymi M. Bartuška.