NATO pajėgų integravimo vienetas lankėsi „Rail Baltica“ statybų aikštelėje Jonavos r., kurioje apžiūrėjo vykstančias europinės geležinkelio vėžės statybas. NATO pajėgų integravimo vieneto vadas pulkininkas Peteris Nielsenas (Danijos kariuomenė) atkreipė dėmesį, kad „Rail Baltica“ – civilinis projektas, turintis karinę reikšmę, gerokai padidinsiančią NATO gebėjimą greitai ir efektyviai dislokuoti pastiprinimą Baltijos regione.
Susitikimo metu „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Justas Vyžintas pristatė projekto progresą ir būsimus etapus, kitus Lietuvoje vykdomus karinio mobilumo infrastruktūros projektus, LTG grupės verslo atsparumo direktorius Gediminas Šečkus aptarė „FREE Rail“ programą, „LTG Cargo“ – aktualią krovinių pervežimo geležinkeliais informaciją. LTG grupė ir NATO pajėgų integravimo vienetas palaiko glaudžius dalykinius ryšius.
Beveik 10 metų Lietuvoje
NATO pajėgų integravimo vienetas – pajėgų vadovavimo ir valdymo štabas, kurio svarbiausia užduotis – prireikus užtikrinti NATO pajėgų ir papildomų elementų dislokavimą regione. Šis NATO vienetas Lietuvoje įsteigtas 2015 m. ir veikia kaip tarpininkas sąveikai tarp nacionalinių ir regione dislokuotų sąjungininkų pajėgų užtikrinti.
„Rail Baltica“ reikšmė greitesniam gynybiniam mobilumui ir bendram regiono saugumo užtikrinimui yra esminė. Skaičiuojame, kad į Lietuvą atvykstančių NATO karinių traukinių skaičius nuo 2019 m. kasmet kilo, 2023 m. jų priėmėme 40 proc. daugiau. Poreikis šiai infrastruktūrai yra didelis ir abipusis“, – sakė LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
„Kilus karinei grėsmei, Lietuvos saugumas tiesiogiai priklausytų nuo NATO sąjungininkų dislokavimo greičio. Todėl būtina užtikrinti, kad karinis mobilumas taptų vienu svarbiausių nacionalinio saugumo prioritetų ir kad jam būtų skiriama pakankamai išteklių. Pabrėžčiau, kad karinis mobilumas visų pirma atlieka atgrasymo funkciją, o iš jo gaunama nauda – gerai išvystyta nacionalinė transporto infrastruktūra – naudinga visai visuomenei“, – teigė nuo 2021 m. vienetui vadovaujantis pulkininkas P. Nielsenas.
Užtikrino ir duomenų saugumą
LTG grupė inicijavo strateginę „FREE Rail“ programą, kurios tikslas – sukurti plačiosios vėžės geležinkeliams modelį, leisiantį pilnai integruotis į Europos geležinkelių sistemą ir taip sustiprinti atsparumą prieš nedraugiškas šalis.
„FREE Rail“ programa skirta ne vien infrastruktūros, traukinių operacijų, bet ir technologinei bei informacinei europinei integracijai. Tapdami neatskiriama Europos geležinkelių sistemos dalimi, keičiame istoriškai paveldėtus elementus: tiek standartus, veiklos taisykles, tiek IT sistemas ir technologijas“, – kalbėjo LTG grupės verslo atsparumo direktorius G. Šečkus.
„Rail Baltica“ atvers galimybę dar labiau plėsti pastaraisiais metais augusių „LTG Cargo“ vykdomų projektinių pervežimų, įskaitant ir karinius pervežimus, apimtis. Patikima ir prižiūrima „Rail Baltica“ infrastruktūra galima bus pervežti ne tik daugiau, bet ir įvairesnių krovinių, taip didinant europinio geležinkelio naudas įvairioms pramonės šakoms.
Infrastruktūrą vysto plačiai
1435 mm „Rail Baltica“ linija bus prijungta prie 1520 mm vėžėje vykdomų paslaugų, kurios Lietuvoje pradėtos vystyti dar iki karo Ukrainoje pradžios.
Kaune (Palemone) projektuojama ir įgyvendinama dvigubos paskirties 1520 mm ir 1435 mm vėžės krovos infrastruktūra. Karinė technika iš Kauno gali vykti tiesiai į dislokacijos vietą automobiliniais keliais arba būti perkraunama kad plačiosios vėžės ir gabenama tiek į kitas Lietuvos teritorijas, tiek į Latviją ir Estiją. Tai bus didžiausias dvigubos paskirties terminalas Baltijos šalyse.
Išvysčius infrastruktūrą Palemone bus palengvintas ir susisiekimas su Rūdininkų poligonu, kuriame planuojama dislokuoti Vokietijos brigadą.
Europinio standarto infrastruktūra – trūkstama grandis visavertei Baltijos šalių integracijai į Europos Sąjungos (ES) geležinkelių transporto rinką. Geležinkelio infrastruktūros standartizavimas padidins ES gebėjimą reaguoti į grėsmes saugumui ir sustiprins pažeidžiamus regionus.
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
