„Rail Baltica“ atšaka – didelis laimėjimas
„Lietuva išsikovojo, kad Kauno–Vilniaus jungtis būtų prijungta prie projekto „Rail Baltica“. Tai didelis ir svarbus mūsų laimėjimas. Europinė vėžė leis ne tik dar patogesnį ir greitesnį keleivių susisiekimą tarp miestų, bet ateityje iš sostinės traukiniu keliausime į kaimyninių Baltijos valstybių sostines bei kitas ES šalis“, – sako AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.
Ne mažiau svarbu, jog europine geležinkelio vėže bus sujungti Vilniaus ir Kauno intermodaliniai krovinių terminalai. O tai reiškia dar efektyvesnius ir patogesnius logistikos kelius, daugiau galimybių užsitikrinti tranzitinių krovinių srautus tarp Rytų ir Vakarų.
Numatys keturis vystymo kelius
Įgyvendinant „Rail Baltica“ projekta geležinkelio ruože Kaunas-Vilnius, 2019 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei jungtinės veiklos sutartimi susivienijusios tarptautinės inžinerinės įmonės UAB „Sweco Lietuva“ ir „DB Engineering & Consulting“ GMbH pasirašė sutartį dėl „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas-Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano parengimo ir poveikio aplinkai vertinimo paslaugų.
Pagal sutartį iki 2021 m. pabaigos numatoma suplanuoti naują 249 km/val. projektinio greičio „Rail Baltica“ geležinkelio liniją Kaunas-Vilnius. Specialiajame plane bus nustatyta optimali „Rail Baltica“ geležinkelio linijos trasa, numatytos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingos teritorijos ir sąlygos šios infrastruktūros darniai plėtrai.
Planavimo metu bus atlikti preliminarūs teritorijos žvalgybiniai inžineriniai geologiniai, geotechniniai, topografiniai bei kiti inžineriniai tyrimai.
Numatoma parengti planuojamos teritorijos plėtros koncepciją su mažiausiai keturiomis geležinkelio linijos Kaunas-Vilnius trasos ir su ja susijusių susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros objektų (Vilniaus ir Kauno oro uostų geležinkelio stočių, geležinkelio kelynų, privažiuojamųjų ir jungiamųjų automobilių kelių, kitų susisiekimo komunikacijos inžinerinės infrastruktūros objektų) vystymo alternatyvomis.
Atlikus alternatyvų analizę, palyginimą bei palyginimo nepriklausomą profesinį vertinimą ir strateginį pasekmių aplinkai vertinimą bus parinkta optimali „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas-Vilnius trasos alternatyva.
Parengus specialųjį planą, bus pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.
Populiariausias maršrutas
Geležinkelio linija Kaunas-Vilnius, kaip ir visas „Rail Baltica“ europinės vėžės geležinkelis, bus pastatyta iki 2026 m. pabaigos. Planuojama, kad jį įrengus kelionė tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų sutrumpės iki 38 min.
„Šiuo metu geležinkelio maršrutas Vilnius-Kaunas yra populiariausias Lietuvos geležinkelio maršrutas. Neabejojame, kad užbaigus „Rail Baltica“ projektą, iš sostinės ne mažiau patrauklu bus traukiniu keliauti į Panevėžį, Varšuvą, Rygą ir kitus miestus, o keleivių srautas tarp dviejų didžiausių mūsų šalies miestų dar labiau išaugs“, – įsitikinęs K. Sankovski.
Didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros statybos projektas Baltijos šalių istorijoje, kurio metu per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis. Projekto statybos, kurių suplanuota įgyvendinimo vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Bendras „Rail Baltica“ ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. „Rail Baltica“ projektas taip pat numato dvi atskiras atšakas: Lietuva išsikovojo, kad būtų pastatyta Kauno–Vilniaus jungtis, o Latvija ketina sujungti Rygą su oro uostu.
AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.