Europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica“ taps indėliu į Baltijos regiono ateitį, sako Prancūzijos užsienio prekybos, ekonomikos patrauklumo, frankofonijos ir Prancūzijos piliečių užsienyje ministras Franckas Riesteris. Šias mintis jis dėstė Rygoje vykusiame Prancūzijos ir Latvijos verslo forume, kuriame susirinko verslo atstovai ir politikos formuotojai iš transporto, gynybos ir atsinaujinančios energijos sektorių.
Susitikimo metu ypatingas dėmesys teko „Rail Baltica“ projektui. Diskusijose pabrėžtas svarbus tvirtos infrastruktūros vaidmuo didinant ekonominį patrauklumą, kuriant darbo vietas, pritraukiant turizmą ir verslą bei skatinant regionų gyvybingumą.
F. Riesteris pabrėžė būtinybę stiprinti visos Europos ekonominį suverenitetą ir akcentavo, kad Prancūzija sėkmingai pritraukia užsienio investicijas, daugiausia – dėl stiprios infrastruktūros. Prancūzija jau penktus metus iš eilės yra patraukliausia Europos šalis užsienio investuotojams. F. Riesteris pažymėjo „Rail Baltica“ projektą kaip reikšmingą turtą regiono ateičiai, jo svarų indėlį į regiono ekonominį patrauklumą.
Forume kalbėjusi Šiaurės ir Baltijos jūrų TEN-T koridoriaus, kurio svarbi sudedamoji dalis yra „Rail Baltica“, Europos koordinatorė Catherine Trautmann išreiškė tvirtą paramą „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui, pažymėdama, kad nuo karo Ukrainoje pradžios jo svarba išaugo dar labiau.
„Tarptautinių partnerių įvertinimas yra stiprus ženklas, kad projektas strategiškai reikšmingas tiek regioniniu, tiek Europos lygmeniu. „Rail Baltica“ stiprins efektyvų susisiekimą, tvarų transportą, ekonomikos augimą ir, svarbiausia, – senojo žemyno stabilumą. Siekiant šių ilgalaikių tikslų tarptautinis palaikymas yra neįkainojamas“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Lietuva pirmoji pradėjo tiesti „Rail Baltica“ liniją – brandžiausiame ruože nuo Kauno link Latvijos sienos jau vyksta statybų darbai: 10 km ruožo atkarpoje Šveicarija–Žeimiai ir 17,7 km atkarpoje Žeimiai–Šėta.
Praėjusią savaitę Rygoje susirinkę Europos Komisijos, „Rail Baltica“ komandos ir tarptautinių partnerių iš Prancūzijos, Italijos, Lenkijos, Lietuvos bei Estijos atstovai taip pat pažymėjo pagrindinės linijos tiesimo pradžią Latvijoje.
Latvijos susisiekimo ministras Kasparas Briškens teigė: „Rail Baltica“ projekto reikšmė užtikrinant greitą ir patikimą Baltijos regiono jungtį su Vakarų Europa ypač padidėjo dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis. Atlikome reikiamus parengiamuosius darbus, kad tolesnes užduotis perduotume patyrusiems statytojams“.
Prancūzijos ir Latvijos verslo forumą organizavo Latvijos investicijų ir plėtros agentūra (LIAA) kartu su Prancūzijos ambasada Latvijoje ir Prancūzijos Baltijos šalių užsienio prekybos patarėjais (CCEF). Renginys skirtas sprendimų priėmėjams ir verslo atstovams, siekiant aptarti regiono transporto politiką ir verslo galimybes.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
