Panevėžio rajono savivaldybės mero Antano Pociaus kvietimu „Rail Baltica” Lietuvoje vykdančios bendrovės „LTG Infra“ atstovai savivaldybės atstovus bei gyventojų iniciatyvinę grupę supažindino su naujausia informacija plėtojant ypatingos valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūrą Panevėžyje.
Susitikime dalyvavo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis, Architektūros skyriaus vedėjas Donatas Malinauskas, Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis. Diskusijoje pristatyti savo poziciją atvyko ir Tomo Rutkausko vadovaujamos Panevėžio rajono viešojo intereso gynimo grupės atstovai.
Gyventojų nuomonę išklausė ir į klausimus atsakė „Rail Baltica“ programos vadovas Vytautas Tilinskas, projektų parengimo vadovas Jonas Treinys.
V. Tilinskas pristatė Panevėžio geležinkelio mazgo specialiojo plano įgyvendinimo eigą, artimiausius planus ir gyventojams aktualius įgyvendinimo terminus, šio mazgo plėtros įtaką regionui bei projekto finansavimo niuansus.
Anot „Rail Baltica“ programos vadovo, bendradarbiaujant su suinteresuotomis institucijomis, Kultūros paveldo departamentu, Kultūros ir Susisiekimo ministerijomis, pavyko sutarti, kad Panevėžio geležinkelio mazgo įrengimui specialiajame plane detalizuojama geležinkelio trasa būtų paslinkta į rytinę pusę, pastumiant planuojamą vėžę arčiau siauruko.
Numatoma, kad planuojamos trasos paslinkimas turėtų leisti išsaugoti visus sodų bendrijos „Šilas“ teritorijoje esančius gyvenamuosius statinius. Galutiniai sprendiniai paaiškės baigus rengti konkretizuotus specialiojo plano sprendinius.
Meras A. Pocius teigė, kad Panevėžio rajono savivaldybės pozicija – siekti geriausio sprendimo, atitinkančio gyventojų interesus ir įgyvendinamo projekto tikslus.
V. Tilinskas informavo, kad šiuo metu rengiami patvirtintos pirmosios alternatyvos konkretizuoti sprendiniai. Jie visuomenei ir kitoms suinteresuotoms šalims bus pristatyti vasaros pabaigoje.
Visos suinteresuotos šalys turės galimybę per du mėnesius susipažinti su specialiojo plano sprendiniais ir teikti argumentuotus pasiūlymus plano korekcijoms.
Siekiant kuo didesnio visuomenės įsitraukimo ir informavimo numatomi ne tik procedūriniai, bet ir papildomi susitikimai su miesto bei rajono savivaldybėmis ir bendruomenėmis tam, kad būtų atsakyta į visus kylančius klausimus.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.