„Rail Baltica“ programos vadovas Vytautas Tilinskas atsakingas už šiuo metu brandžiausią europinės vėžės statybų etapą visose Baltijos šalyse – ruožą nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos.
V. Tilinskas nuo 2019 m. dirba geležinkelių infrastruktūros projektų įgyvendinimo srityje, prieš tai dirbo energetikos sektoriuje, įgyvendinant inžinerinių tinklų projektus. „Skaičiuoju, kad jau daugiau nei 10 metų dirbu su projektais ir projektų valdymu, didžioji dalis karjeros – vadovo kėdėje“, – sakė jis.
Lietuva – pirmoji iš Baltijos šalių, pradėjusi greitojo geležinkelio statybos darbus. Kaip atrodo kasdienis darbas Jonavos r.?
Intensyviai – ruožuose Šveicarija–Žeimiai (10 km) ir Žeimiai–Šėta (17,7 km) įrengiant geležinkelio sankasą, privažiavimo kelius ir Neries tilto statybvietėje kasdien dirba apie 700 rangovo darbuotojų ir 500 įvairios statybinės technikos vienetų. Iš pirmo žvilgsnio – milžiniški kiekiai žemės ir betonavimo darbų: saulėtą dieną statybvietė dulka nuo dirbančios technikos, lietingomis dienomis vyksta kova su besikaupiančiu vandeniu.
Šiek tiek mažiau plika akimi matomi, bet būtini statybų darbai – geologinių ir geodezinių tinklų įrengimas, susikertančių tinklų iškėlimas ir kiti. Tokios apimties projektuose numatyti įvairiausi darbai, kai kurie jų, tokie kaip 1,8 m skersmens polių įrengimas, Lietuvoje vykdomi pirmą kartą. Vienoje vietoje kasame, kitoje įrenginėjami statinio pamatai, dar toliau vyksta betonavimo darbai – vienoje statybvietėje per visą ruožą galima pamatyti daug skirtingo tipo darbų.
Jei vertintume pasirengimo statyboms etapus – specialiųjų planų parengimą, žemės išpirkimą, projektavimą, vykdytas pirkimo procedūras – galutinis statybų etapas trunka apie 30 proc. bendro projekto įgyvendinimui reikalingo laiko. Kartu tai yra sudėtingiausias ir didžiausią pasitenkinimą teikiantis etapas.
„Statybos darbų apimtys eksponentiškai didės kiekvienais metais iki maždaug 2028 m. pabaigos ir tuomet stabilizuosis.“ |
Kokie žmogiškieji ištekliai skiriami statybos darbų organizavimui?
Šiemet „Rail Baltica“ Lietuvoje komanda pasipildė – viso dirba 17 statybos veiklas planuojančių ir prižiūrinčių projektų vadovų, pernai metų pradžioje jų buvo tik 5.
Greitojo geležinkelio statybos reikalavimų – daug, pavyzdžiui, vien ruožo Šveicarija–Žeimiai 10 km atkarpos techninę dokumentaciją sudaro 20 tūkst. puslapių aprašymų, reikalavimų, išaiškinimų ir brėžinių. Projektų vadovai planuoja tokių projektų įgyvendinimo grafikus, biudžetus, rengia pirkimo dokumentus ir inicijuoja pirkimus. Įprasta, kad dėl vieno pirkimo gauname po 400–500 klausimų, iš kurių didžioji dalis perduodami projektuotojui, tarpininkaujant bendrai „Rail Baltica“ projekto Baltijos šalių įmonei „RB Rail AS“.
Užbaigus pirkimų etapus pereinama prie rangovo sutarties valdymo ir administravimo veiklų, kas dažnu atveju nėra toks paprastas uždavinys kaip gali pasirodyti, nes tokio masto statybos projekte yra daug skirtingų veiklų ir skirtingo tipo klausimų. Kad visa tai suvaldytų, projektų vadovai, techniniai ekspertai ir inžinieriai organizuoja savaitinius ir mėnesinius pasitarimus su rangovais. Kai kurių klausimų valdymui pasitelkiami resursai iš bendros „RB Rail AS“ įmonės.
Projektų vadovai ar specifinių kompetencijų inžinieriai yra savo veiklos profesionalai. Žmonių, kurie dar ir turėtų patirties tiesiogiai su geležinkelių infrastruktūros vystymu, Lietuvoje nėra lengva rasti.
Su kokiais statybų iššūkiais susiduriama Lietuvoje?
Tarp 2024 m. ir 2025 m. suplanuotų darbų apimtys skirsis preliminariai 3 kartus. Planuojame, kad statybos darbų apimtys eksponentiškai didės kiekvienais metais iki maždaug 2028 m. pabaigos ir tuomet stabilizuosis. Atitinkamai turės didėti ir rangovų, atliekančių statybos darbus resursai, reikalingos technikos kiekiai. Galima išskirti tai, kad greitojo geležinkelio statybos yra sudėtingos, joms taikomi tarptautiniai standartai bei reikalavimai, tad aukšta kvalifikacija privaloma visiems statybos dalyviams. Šiuo metu vienas didžiausiu iššūkių – padengti projektuotojų poreikį, kad statyboms reikalinga techninė dokumentacija būtų parengta laiku.
Ar gali būti, kad augant statomos sankasos ruožams Baltijos šalys susidurs su rinkos pajėgumų trūkumais?
Su statybų pajėgumų trūkumu iki šiol nesusidūrėme, tačiau numatomas intensyvus statybos darbų augimas kiekvienais metais reiškia, kad turime kryptingai dirbti su rinka ieškodami reikalingų sprendimų. Rinka taip pat turi būti pajėgi atliepti šio projekto statybos tempą, reikalingus specialistų ir technikos resursus ateityje. Atitinkamai ir mes, įmonė, turime nuoseklius planus resursams didinti – būsime pasiruošę ir to paties tikimės iš kitų statybos dalyvių.
Kuo vertingas darbas tarptautiniame infrastruktūros projekte?
Projektų valdymas mane visuomet žavėjo tuo, kad galiausiai sukuriamas aiškus rezultatas. „Rail Baltica“ yra išskirtinis ir istorinis projektas visoms Baltijos šalims. Jis man asmeniškai ypatingas dėl išliekamosios vertės ir naudų, kurias ateityje pajausime visi. Tikiu, kad greitasis geležinkelis bus ne tik tvariausia susisiekimo priemonė, bet kartu šis projektas stiprins Baltijos šalių ekonomiką ir sukurs naujas galimybes jos plėtrai ateityje, tad būkime pasiruošę tomis galimybėmis pasinaudoti.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.