Šiuo metu Europos kelių transportui tenka maždaug 75 proc. bendrojo krovinių kiekio – intensyviai augant krovinių pervežimo apkrovoms, vien tik kelių transportas su planuojamais rinkos plėtros tempais vienas nesusitvarkys.
Nauda Lietuvos ekonomikai
Pagal projektinius skaičiavimus, „Rail Baltica“ įgyvendinimas kainuos 5,8 mlrd. eurų. Didžiausia investicijų dalis, 2,474 mlrd. eurų, tenka Lietuvai, tačiau tiesioginės mūsų šalies investicijos bus gerokai mažesnės, nes iki 85 proc. projekto išlaidų padengs ES fondai. Panašus finansavimo procentas iš ES fondų planuojamas ir Latvijoje bei Estijoje, tad realiai trijų Baltijos valstybių indėlis į su Vakarų Europą sujungsiantį geležinkelį nesieks 900 mln. eurų, neįskaičiuojant jau pastatytos ir eksploatuojamos „Rail-Baltica“ linijos nuo Kauno iki Lietuvos-Lenkijos sienos, kuri kainavo 309 mln. eurų.
Šiuo metu į „Rail Baltica“ liniją jau investuota apie 100 mln. eurų, dar 56 mln. eurų planuojama investuoti šiemet. 2021 m. planuojamos 153 mln. eurų investicijos.
„2017 m. atliktos RB projekto sąnaudų ir naudos analizės rezultatais, visas projektas Baltijos valstybių ekonomikoms perspektyvoje iki 2055 m. atneš apie 16,3 mlrd. Eurų naudą, iš kurių apie 7,4 mlrd. Eurų teks Lietuvos ekonomikai. Planuojama, kad po 2026 metų „Rail Baltica“ linija bus pervežama apie 2 mln. tonų, o 2030 metais – 13,7 mln. tonų krovinių“, – sako AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.
„Rail Baltica“ projektas – draugiškas aplinkai
Nutiesus „Rail Baltica“ geležinkelį Baltijos šalyse, europinė linija padės amortizuoti augančius krovinių pervežimo srautus. Kartu tai padės spręsti aplinkosaugos iššūkius, sumažinti spūstis keliuose, gerinti kelių eismo saugą.
„Dėl pervežamo krovinių kiekio ir tam sunaudojamų degalų kiekio santykio geležinkeliai laikomi viena ekologiškiausių transporto priemonių. Vadovaujantis Europos aplinkos agentūra, geležinkelių transporto išmetamas anglies dvideginio kiekis vienam tonos kilometrui yra 3,5 karto mažesnis nei kelių transporto. Dėl geležinkelių elektrifikavimo ekologijos lygis dar labiau išauga. Juolab kad „Lietuvos geležinkeliai“ jau dabar vartoja tik iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą, todėl elektrinio traukinio anglies dvideginio emisija mūsų šalyje yra nulinė“, – pasakoja K. Sankovski.
Pasako jo „Rail Baltica“ europinė linija bus visiškai elektrifikuota, todėl krovinių gabenimas geležinkeliais turėtų reikšmingai sumažinti aplinkos taršą.
„Rail Baltica“ svarba NATO kontekste
„Rail Baltica“ taip pat svarbi geopolitinių grėsmių valdymo kontekste. NATO analitikai pripažįsta, kad aljanso silpnoji vieta – taip vadinamas Suvalkų koridorius: apie 100 km ilgio ruožas, skiriantis Kaliningrado sritį nuo Baltarusijos.
Jau dabar „Rail Baltica“ galima vertinti kaip reikšmingą realią atgrasymo priemonę, nes konflikto metu greitas didelio kiekio pajėgumų perdislokavimas, leistų užtikrinti reikiamą galios koncentraciją reikiamame taške. Baigus „Rail Baltica“ linijos etapą iki Kauno, iš esmės ją galime laikyti Suvalkų koridoriaus kertiniu karinės infrastruktūros elementu. Iškilus grėsmei, koridoriaus saugumo užtikrinimui galima būtų greitai perdislokuoti sunkiuosius kariuomenės vienetus (tankus ir pėstininkų kovos mašinas).
Pratęsus liniją tolyn link Latvijos ir Estijos geriau prieinami taps ir kiti Lietuvos bei viso Baltijos regiono rajonai. Todėl šis projektas vienodai svarbus visoms jame dalyvaujančioms šalims, ypatingai šiauriau esančioms mūsų kaimynėms, iki kurių vykimas antžeminiu transportu iš Vakarų yra ilgesnis.
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija. Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, Estijoje – 213. Lietuvoje europinė trasa eis nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. „Rail Baltica“ projektas taip pat numato dvi atskiras atšakas: Kauno–Vilniaus jungtį Lietuvoje ir Rygos geležinkelio stoties jungtį su oro uostu Latvijoje.