Kaunas – Vilnius / Teritorijų planavimas ir poveikio aplinkai vertinimas

Dažniausiai užduodami klausimai apie „Rail Balticos“ projekto įgyvendinimą: teritorijų planavimo ir žemės išpirkimo etapai

Teritorijų planavimas

  • Kaip buvo atrinktos „Rail Balticos“ geležinkelio linijos projektų alternatyvos ir kada jos patvirtintos?

 

Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje, siekiant užtikrinti europiniam geležinkeliui keliamų  parametrų atitiktį, kad būtų pasiektas suplanuotas iki 249 km/val. projektinis keleivinių traukinių greitis, kiekviename „Rail Balticos“ projekto ruože buvo vertintos ne mažiau kaip 2–4 alternatyvos.

Šios alternatyvos vertintos atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, kaštų, naudos ir daugiakriterę analizes pagal daugelį kitų kriterijų. Pasirinktos alternatyvos, kurios turi mažiausias pasekmes gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai.

Susipažinkite su aktualiais dokumentais:

  1. Kaunas–Vilnius;
  2. Kauno ir Panevėžio geležinkelių infrastruktūros priežiūros depai;
  3. Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia (Kaunas);
  4. Kauno mazgas;
  5. Panevėžio geležinkelio mazgas;
  6. Regioninės stotys ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos.
  • Kokie yra tolesni teritorinio planavimo etapai, kuomet patvirtinama optimali geležinkelio trasos alternatyva?

Tolimesniame darbų etape nustatomos  konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos bus tiesiama „Rail Balticos“ geležinkelio linija. Taigi detalizuojami atrinktų alternatyvų sprendiniai: atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir/ar rengiama poveikio aplinkai vertinimo programa / pranešimas apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaita bei parengiami inžinerinės infrastruktūros vystymo plano, trumpiau – specialiojo plano konkretūs sprendiniai. 

Informacija apie parengus galutinius sprendinius skelbiama į planuojamą teritoriją patenkančių savivaldybių interneto svetainėse, šių savivaldybių ir jų seniūnijų skelbimų lentose, susisiekimo ministerijos, projekto „Rail Baltica“ interneto svetainėje www.rail-baltica.lt ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje https://www.tpdris.lt/ (TPDRIS).

Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypai patenka į planuojamą teritoriją – geležinkelio koridorių ar ribojasi su šia teritorija, taip pat kiti nekilnojamojo turto, esančio tokiuose žemės sklypuose, savininkai ir naudotojai Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka informuojami tiesiogiai – registruotaisiais laiškais.

  • Kur galiu sekti „Rail Baltica“ teritorijų planavimo projektų eigą?

Susipažinti su parengtais specialiojo teritorijų planavimo dokumentų projektais galima čia:

Kaunas–Vilnius

Infrastruktūros priežiūros depai

Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia (Kaunas)

Kauno geležinkelio mazgas

Panevėžio geležinkelio mazgas

Regioninės stotys ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos

Kita aktuali su projektu susijusi informacija pateikiama „Rail Balticos“ projekto svetainėse https://www.rail-baltica.lt/ ir www.railbaltica.org.

Žemės ir nekilnojamojo turto išpirkimas ir tvarka

  • Koks įstatymas reglamentuoja žemės ir nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras?

Žemės ir nekilnojamojo turto (NT) paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau – Žemės paėmimo įstatymas). Su juo susipažinti galima čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.396644/asr.

  • Kas yra žemės paėmimas visuomenės poreikiams?

Žemė visuomenės poreikiams paimama tuomet, kai tam tikra teritorija yra reikalinga įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, kurie turės reikšmingos naudos visuomenei.

Žemė išperkama teisingai atlyginant savininkams ar kitiems naudotojams Žemės paėmimo įstatymo nustatyta tvarka.

Paimant žemę taip pat paimamas ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas, prieš terminą nutraukiamos valstybinės ir privačios žemės ir joje esančio kito NT nuomos ar panaudos sutartys, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą NT.

  • Kuo skiriasi žemės paėmimas visuomenės poreikiams įstatymų numatyta tvarka nuo žemės išpirkimo „taškiniams“ objektams?

Žemės paėmimas visuomenės poreikiams geležinkelio linijai prasidės tuomet, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtins projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos šiuo metu rengiamus specialiuosius planus. Tuo tarpu žemės sklypų išpirkimo procedūros taip vadinamiems „taškiniams“ objektams vyksta nelaukiant, kada bus patvirtinti šiuo metu rengiami bei su visuomene derinami specialieji planai.

  • Kaip bus vykdomos žemės sklypų, dėl kurių yra sudarytos valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartys,  paėmimo visuomenės poreikiams procedūros?

Procedūros bus vykdomos vadovaujantis Žemės paėmimo įstatyme nustatyta tvarka. Projekto rengimo metu bus formuojamas visuomenės poreikiams reikalingas valstybinis žemės sklypas, atliekamas galimų patiriamų nuostolių vertinimas, Vyriausybės įgaliotos institucijos priimtame žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte bus nurodomas atlyginimo dydis ir nuomos ar panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos.

  • Kiek trunka žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimas ir kada juos planuojama vykdyti?

Įgyvendinant „Rail Balticos“ projektą, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, įskaitant turto vertinimo bei kadastrinių matavimų darbus, planuojama pradėti:

  • 2023 m. pab. Kauno geležinkelio mazgo bei Kauno ir Panevėžio infrastruktūros priežiūros depų atvejais;
  • 2024 m. metais ruožų Kaunas–Vilnius ir Jiesia (Kaunas)–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena atvejais, kai bus patvirtinti šių ruožų specialieji planai.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų trukmė – 22–30 mėnesių

Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, projektą įgyvendinanti institucija rengs žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir organizuos turto vertinimą.

Projektą įgyvendinanti institucija, parengusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir turto vertinimo ataskaitą, kreipsis į Vyriausybės įgaliotą instituciją su prašymu patvirtinti projektą ir priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Vyriausybės įgaliota institucija projektą įgyvendinančios institucijos prašymą išnagrinėja per 30 dienų nuo jo gavimo dienos.

Vyriausybės įgaliota institucija, patvirtinusi minėtą projektą pagal suinteresuotos institucijos pateiktas kadastro duomenų bylas, priima sprendimus patvirtinti paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastro duomenis. Per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti minėtus kadastro duomenis priėmimo dienos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui pateikia prašymą juos įrašyti ar pakeisti, o šis per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos juos įrašo ar pakeičia.

Sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu.

  • Kokie veiksmai galimi su žemės sklypu ar kitu turtu, kuris bus paimamas visuomenės poreikiams?

Vyriausybei priėmus nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (toliau – žemės paėmimas), jame bus nurodytas ir numatomas ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo terminas. 

Nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytus žemės sklypus bei NT, taip pat neturi teisės šių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).

Patvirtinus žemės paėmimo projektą, po žemės sklypo padalijimo suformuoti nauji žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruojami padalyto žemės sklypo savininko vardu. Žyma apie pradėtą žemės paėmimo procedūrą perkeliama tik į naujai suformuoto paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo duomenis.

  • Kas bus su ūkininkų iš valstybės ir privačių asmenų nuomojama žeme?

Žemės nuomos ir panaudos sutartys su ūkininkais, nuomojančiais žemę iš valstybės ar privačių asmenų, bus nutrauktos. Privati žemė bus išpirkta ir kartu su valstybine žeme perduota projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti. Nuostoliai bus atlyginti.

Pasibaigus žemės paėmimo procedūroms ūkininkai gali kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl leidimo laikinai – iki statybos darbų pradžios – naudotis visuomenės poreikiams paimta žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.

  • Ar žemės paėmimas visuomenės poreikiams bus vykdomas kartu visiems specialiajame plane numatytiems įgyvendinti sprendiniams – tiek pagrindinei „Rail Balticos“ geležinkelio trasai, tiek ir regioninėms jungtims?

Projekto „Rail Baltica“ pagrindinės geležinkelio linijos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai bus rengiami ir įgyvendinami vienu metu visiems Vyriausybės patvirtintiems geležinkelio linijos sprendiniams – tiek pagrindinei linijai, tiek regioninėms jungtims. Apie konkrečius terminus bus informuojama atskirai.

  • Kas bus, jeigu žemės savininkas ar naudotojas nepasirašys žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto?

Jeigu žemės savininkas ar kitas naudotojas žemės paėmimo akto nepasirašys, projektą įgyvendinanti institucija Žemės paėmimo įstatymo nustatyta tvarka kreipsis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.

Tokiu atveju projektą įgyvendinanti institucija iki kreipimosi į teismą dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai Žemės paėmimo įstatymo nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ar kitam naudotojui.

  • Kur galima kreiptis ir kokių veiksmų galima imtis, jei sklypas ar namas patenka į numatytą „Rail Balticos“ geležinkelio ruožą?

Seimo nutarimu Susisiekimo ministerijai yra pavesta įgyvendinti „Rail Balticos“ žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Siekdami padėti žemės sklypų ir NT savininkams, kurių turtas patenka į planuojamą „Rail Balticos“ geležinkelio ruožą, lengviau suprasti žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinimo eigą, prašome kreiptis į Susisiekimo ministeriją el. p. [email protected], tel. (8 5) 261 2363.

Žemės ir nekilnojamojo turto kompensacijos

  • Kokie nuostoliai, susiję su žemės ir (ar) nekilnojamojo turto paėmimu visuomenės poreikiams, yra atlyginami?

Paimant privačią žemę ar statinius visuomenės poreikiams, žemės ir (ar) nekilnojamojo turto (NT) savininkui turi būti teisingai atlyginama už paimamą turtą pinigais pagal rinkos vertę.

Atlyginama pinigais pagal rinkos vertę už žemės savininko ar kito naudotojo paimamoje žemėje esančius sodinius, želdinius, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti, visus kitus savininko ar kito naudotojo nuostolius, patirtus dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamos žemės ar NT išlaidos.

Projektą įgyvendinančios institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu neatlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus vertė, jeigu žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui po atlikto turto vertinimo iš paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo paliekama pačiam išsikelti sodinius, želdinius, medynus ar nusiimti derlių.

Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu.

  • Kaip bus apskaičiuojama išperkamos žemės ir (ar) nekilnojamojo turto rinkos vertė ir nuostoliai?

Projektą įgyvendinanti institucija, vadovaudamasi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, organizuoja paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą, kurį atliks nepriklausomas turto vertintojas.

Paimant privačią žemę ir (ar) NT visuomenės poreikiams, turto savininkui teisingai atlyginama už žemę ar statinius pinigais pagal rinkos vertę. Tačiau paimant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma bus apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais (atkuriamąja bei rinkos verte). Savininkui ir (ar) kitam naudotojui bus atlyginama ta verte, kuri yra didesnė.

Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Visuomenės poreikiams paimamo  turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

  • Ar ūkininkas ar kitas žemės arba nekilnojamojo turto savininkas gali pats užsakyti išperkamos žemės vertinimą ir ar šios išlaidos bus kompensuojamos?

Žemės ir (ar) NT savininkas savo reikmėms gali užsakyti turto vertinimą, tačiau šio vertinimo rezultatai nebus naudojami kompensacijos dydžiui nustatyti. Savo reikmėms užsakyti turto vertinimai nebus kompensuojami. Turto vertinimą atliks nepriklausomas turto vertintojas, už kurio paslaugas nereikės mokėti.

  • Per kiek laiko išmokama kompensacija už paimamo visuomenės poreikiams turtą?

Projektą įgyvendinanti institucija išsiųs žemės ir (ar) NT savininkui ar kitam naudotojui individualų pranešimą apie žemės ir (ar) NT paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Pranešimu žemės ir (ar) NT savininkas ar kitas naudotojas bus kviečiamas per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pasirašyti žemės ir (ar) NT paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir raštu pranešti projektą įgyvendinančiai institucijai banko sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, rekvizitus.

Turto savininkui ar kitam naudotojui pasirašius žemės ir (ar) NT paėmimo visuomenės poreikiams aktą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo akto pasirašymo dienos perveda jame nurodytą atlyginimo sumą į žemės savininko ar kito naudotojo nurodytą sąskaitą.

  • Konkretus atvejis: statant namą sužinota, kad namas bus išpirktas visuomenės poreikiams. Ar bus kompensuojamos patirtos išlaidos namo statybai?

Taip, patirti nuostoliai bus kompensuojami. Paimant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma bus apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais (atkuriamąja bei rinkos verte). Savininkui ir (ar) kitam naudotojui bus atlyginama ta verte, kuri yra didesnė.

Siekiant sklandesnio turto vertinimo proceso, rekomenduojama vesti išlaidų apskaitą bei surinkti išlaidas patvirtinančius  čekius.

  • Kas yra atkuriamoji turto vertė?

Atkuriamoji turto vertė – apskaičiuota pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių turto vertinimo objektui atkurti, atgaminti arba atstatyti (įrengti).

  • Ar numatomos kompensacijoms tiems, kas lieka gyventi prie naujo geležinkelio ir kieno turtas dėl naujo geležinkelio nuvertėjo?

Turto vertinimas apima daug kriterijų. Vienas jų – susisiekimo viešuoju transportu galimybės. Statant europinės vėžės geležinkelį siekiama užtikrinti iki projekto buvusias susisiekimo sąlygas, o kai kuriais atvejais jas ir pagerinti. Apskritai, tiesiant „Rail Balticos“ geležinkelį siekiama gerinti susisiekimą ne tik tarp didžiųjų Baltijos šalių miestų, bet keliamas tikslas pagerinti ir regioninį susisiekimą. Tad tais atvejais, kuomet mažesniame mieste yra numatoma regioninė greitojo geležinkelio jungtis, dėl gerėsiančių susisiekimo sąlygų, tikėtina, gali didėti netgi nekilnojamojo turto vertė tame mieste.

Geležinkelio keliamas triukšmas yra tik vienas iš kriterijų, galintis lemti nekilnojamojo turto vertę. Jei atlikus triukšmo vertinimą paaiškėja, kad jis bus didesnis nei iki šiol buvęs, statant geležinkelį būtų įgyvendinamos triukšmą mažinančios priemonės, kad triukšmas neviršytų higienos normose nustatytų ribinių dydžių. Tuo tarpu kitos kompensacijos dėl netoli gyvenamosios vietos būsimo geležinkelio, nebus mokamos.  

Poveikis sveikatai ir aplinkosauga

  • Ar buvo vertinamas poveikis žmonių sveikatai rengiant europinės geležinkelio linijos specialųjį planą?

Visuose projekto „Rail Baltica“ ruožuose jau atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, kuris paremtas tvaraus vystymosi principais. Vertintos galimos pasekmės tiek visuomenės sveikatai, kultūros paveldui, žmonių užimtumui, tiek aplinkai (orui ir klimatui, paviršiniam vandeniui, dirvožemiui, žemės gelmėms, kraštovaizdžiui, bioįvairovei, saugomoms gamtinėms teritorijoms), taip pat galimos socialinės pasekmės žmonėms. Vertinant pasekmes visuomenės sveikatai vertintas keliamas triukšmas, vibracija, aplinkos oro tarša, emocinė įtampa, galimas elektromagnetinių laukų poveikis.

  • Kaip atliekamas triukšmo vertinimas?

Pirmiausia įvertinama dabartinė akustinė padėtis (foninis triukšmas): esamų geležinkelių, automobilių kelių ir pramoninių objektų keliamas triukšmas. Tuomet atliekamas projektinių sprendinių triukšmo lygio skaičiavimas (modeliavimas) kartu su foniniais triukšmo šaltiniais dienos, vakaro, nakties metu.

Modeliuojant triukšmą įvertinami visi veiksniai: geležinkelio ir autokelių infrastruktūra, traukinių ir autotransporto specifikacijos, perspektyvinis eismo intensyvumas, greitis, vietovės reljefas, želdiniai, užstatymas pastatais, meteorologinės sąlygos ir t.t. Triukšmas skaičiuojamas, naudojant Aplinkos apsaugos agentūros rekomenduojamas kompiuterines programas, taikant ES patvirtintas modeliavimo metodikas, o rezultatai pateikiami triukšmo sklaidos žemėlapiais. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, siūlomos tinkamiausios konkrečiai situacijai triukšmą mažinančios priemonės.

Įgyvendinus projektą, prieštriukšminių priemonių efektyvumas patikrinamas akredituotais matavimais, vykdoma triukšmo stebėsena ir, jeigu reikalinga, diegiamos papildomos priemonės.  

  • Kokios triukšmo valdymo priemonės bus diegiamos?

Siekiant valdyti triukšmą bus diegiamos triukšmo valdymo priemonės – tai triukšmo mažinimo sienelės, slopintuvai, specialūs pylimai. Urbanizuotose teritorijoje kertančiose geležinkelio linijos atkarpose esant poreikiui bus įrengti ir vibracijos slopintuvai – po geležinkelio bėgiais dedamos specialios tarpinės, kurios mažina vibraciją.

Rengiant specialųjį planą atliekamas ir poveikio aplinkai vertinimas, kuris apima ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.  Šio vertinimo metu detaliai įvertinamas planuojamų geležinkelio sprendinių įgyvendinimo veiklos sukeliamas triukšmas bei vibracija ir parenkamos bei numatomos neigiamo poveikio išvengimo bei sumažinimo priemonės. Poveikio aplinkai vertinime numatytos  priemonės bus įgyvendinamos statant geležinkelį.

Kiti klausimai

  • Ar bus eksploatuojamas esamas geležinkelis?

Taip, esamas geležinkelis ir toliau bus naudojamas tiek keleivių, tiek krovinių vežimui. Ateityje, įvertinus keleivių srautų tendencijas, bus svarstoma konkrečių geležinkelio stotelių svarba ir priimami atitinkami sprendimai.

  • Kaip bus užtikrinamas susisiekimas automobiliais, kol bus įgyvendinami „Rail Balticos“ sprendiniai?

„Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo praktika yra tokia, kad pirmiausia bus įrengiami suplanuoti ir rekonstruoti numatyti keliai ir automobilių viadukai, o tik tada bus atliekami geležinkelio sankasos darbai. Tad gyventojai neturėtų patirti nepatogumų.

  • Kokie ribojimai taikomi geležinkelio apsaugos zonai?

Geležinkelio apsaugos zonoje negalima statyti naujų pastatų bei rekonstruoti esamų. Veiklą geležinkelio apsaugos zonoje reglamentuoja  Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 22 str.

  • Ar bus mokamos kompensacijos už nustatomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas)?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNS įstatymas) 13 straipsnio 2 dalimi, kompensacijas turi teisę gauti žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį. Apie teisę kreiptis ir į ką kreiptis dėl SŽNS įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos sumokėjimo asmenys bus informuojami registruotais laiškais.

Kompensacijos bus apskaičiuojamos vadovaujantis šia metodika – Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo SŽNS įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika.

Jei turite papildomų klausimų ar Jums reikia daugiau informacijos, prašome kreiptis el. paštu [email protected].

„Rail Baltica“: tikslinamas ruožo Kaunas–Vilnius specialusis planas

2023 02 01

Pristačius visuomenei „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius specialųjį planą, numatantį konkrečias teritorijas, žemės sklypus ir jų dalis, per kurias eis geležinkelio linija šiame ruože, sulaukta itin didelio suinteresuotų šalių įsitraukimo – net 470 pasiūlymų ir klausimų dėl specialiojo plano patikslinimo. Atsižvelgus į tai priimtas sprendimas papildomai įvertinti visus pasiūlymus specialiajam planui atnaujinti.

Atlikus visas specialiojo teritorijų planavimo dokumento projekto korekcijas jis bus pristatomas visuomenei dar kartą, preliminariai – šių metų kovo mėnesį. Apie patikslinto plano pristatymo datą ir kitus terminus bus informuojama papildomai – žemės savininkams ir kitiems naudotojams bei jų kaimynams bus išsiųsti pranešimai registruotąja pašto siunta.

Detali informacija apie projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas – Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą

Rengimo pagrindas: 2018 m. gruodžio 27 d. LRV nutarimas Nr. 1399 „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios“. LR susisiekimo ministro 2019 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 3-123 „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos, projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos, projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos, projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“.

Plano organizatorius: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Gedimino pr. 17, LT-01505 Vilnius, tel. (8 5) 261 2363, el. p. [email protected], www.sumin.lt. Kontaktiniai asmenys: Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento Plėtros ir logistikos skyriaus vyriausioji specialistė Asta Nakaitė, tel. (8 5) 239 3832, el. p. [email protected], L. e. Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas Vytautas Palevičius, tel. (8 5) 239 3965, el. p. [email protected].

AB „LTG Infra“, Geležinkelio g. 2, LT-02100 Vilnius (adresas korespondencijai: Mindaugo g. 12, LT-03603 Vilnius), tel. (8 5) 269 3353, el. p. [email protected]. Kontaktinis asmuo: Projektų valdymo departamento Projektų parengimo skyriaus projekto vadovė Kristina Račkauskaitė, tel. (8 616) 38252, el. p. [email protected]. Projekto „Rail Baltica“ interneto svetainė www.rail-baltica.lt.

Plano rengėjas: Jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ ir DB Engineering & Consulting GMbH. Pagrindinis partneris UAB „Sweco Lietuva“, Spaudos g. 6-1, LT-05132 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621, el. p. [email protected], www.sweco.lt. Teritorijų planavimo vadovas: SĮ „Vilniaus planas“ architektas Linas Sinkevičius (kvalifikacijos atestatas Nr. A 279), tel. (8 611) 23373, el. p. [email protected]. Kontaktinis asmuo: UAB „Sweco Lietuva“ Projektavimo padalinio projektų vadovas Arūnas Vilkenis, tel. (8 685) 50991, el. p. [email protected].

Planuojama teritorija: Vilniaus ir Kauno apskričių teritorija.

Teritorijų planavimo lygmuo, rūšis: valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Projektas „Rail Baltica“ Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Planavimo tikslai:

-        nustatyti optimalią „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius trasą;

-        numatyti susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas šios infrastruktūros darniai plėtrai.

Plano darbų programa: susipažinti su planavimo darbų programa galima teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.tpdris.lt), TPD Nr. S-NC-00-19-10:

Plano rengimo etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis etapai.

Darbų atlikimo terminai: planavimo pradžia – 2020 m. I ketv., planavimo pabaiga – 2022 m. I ketv.

Plano sudėtis: tekstinė ir grafinė dalys.

Visuomenės informavimo tvarka: valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų viešinimo tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje nustatytas išimtis.

Bendrųjų sprendinių formavimas (koncepcija): rengiamas.

Bendrųjų sprendinių formavimo (koncepcijos) nepriklausomas profesinis vertinimas: atliekamas.

Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV): Planavimoorganizatoriaus sprendimu atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas be atrankos procedūros (rengiamas vertinimo apimties nustatymo dokumentas, vertinimo ataskaita).

Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiką iki baigiamojo susirinkimo-konferencijos pabaigos, susirinkimo-konferencijos metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu.

Jau žinoma, per kurias teritorijas bus tiesiamas „Rail Balticos“ geležinkelis ruože Kaunas–Vilnius

2022 10 18

Užbaigtas dar vienas „Rail Balticos“ geležinkelio teritorijų planavimo etapas – nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis „Rail Balticos“ geležinkelio linija ruože Kaunas–Vilnius. Visos suinteresuotos šalys turi galimybę per du mėnesius susipažinti su parengtu specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektu ir teikti argumentuotus pasiūlymus.

Dvikelio greitojo geležinkelio planuojama trasa eis nuo Vilniaus per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio, šiauriau Kaišiadorių ir pasieks Kauną. Planuojama pagal galimybes jį tiesti greta esamo 1520 mm vėžės geležinkelio. Rengiant specialųjį planą, numatytos regioninės jungtys su Vievio ir Kaišiadorių regioninėmis stotimis, Vilniaus intermodaliniu terminalu, Vilniaus ir Kauno oro uostais. Pagrindinės linijos ilgis sieks 95 km, o bendras ilgis su papildomomis jungtimis – 156 km. Kelionė traukiniu nuo Vilniaus iki Kauno be sustojimų regioninėse stotyse truks apie 38 minutes.

„Jungtis su Vilniumi neabejotinai padidina viso projekto sukuriamą pridėtinę vertę tiek ekonominiu, tiek socialiniu aspektais. Tačiau ši atkarpa yra ir viena sudėtingiausių, nes ji labiausiai urbanizuota. Nuolatinis dialogas su savivaldybėmis bei bendruomenėmis yra būtinas, todėl ir šiame konkretizuotų sprendinių etape vyks papildomi susitikimai su savivaldybėmis ir bendruomenėmis, kad būtų atsakyta į visus visuomenei bei verslo organizacijoms rūpimus klausimus“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Anot Dovydo Palaimos, už projekto vykdymą Lietuvoje atsakingos bendrovės „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovo, rengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektą buvo ieškoma priimtiniausių sprendimų atskiroms bendruomenėms ir savivaldybėms, kurias būsimas geležinkelis palies labiausiai: „Plane pateikiami tokie sprendiniai, kurie kiek įmanoma labiau atitinka tiek šalia geležinkelio gyvenančių žmonių ir veiklą vykdančių verslo organizacijų lūkesčius, tiek greitajam geležinkeliui keliamus reikalavimus.“

Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypuose planuojamas europinės vėžės geležinkelis ar kiti infrastruktūros objektai, ir kaimyninių sklypų savininkai bei naudotojai apie parengtus konkretizuotus sprendinius bus informuojami registruotaisiais laiškais.

Optimali geležinkelio trasos Kaunas–Vilnius alternatyva patvirtinta 2021 m. pabaigoje, kuomet po intensyvių diskusijų su savivaldybių atstovais ir bendruomenėmis, taip pat atsižvelgus į europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei taikomus būtinus techninius standartus, buvo nuspręsta, kad visų suinteresuotų šalių poreikius labiausiai atitinka vadinamoji šiaurinė S5 alternatyva. Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengėjai – jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir „DB Engineering & Consulting GmbH“.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant  bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Aktualios nuorodos ir informacija visuomenei

Susipažinti su parengtu specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektu nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2023 m. sausio 4 d. imtinai galima:

Vieša specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ekspozicija nuo 2022 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. sausio 4 d. vyks Elektrėnų, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto ir Kauno rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių administracijų patalpose.

Viešas svarstymas, kurio metu bus viešai supažindinta su specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, 2023 m. sausio 4 d. 17 val. vyks viešbučio „Panorama“ konferencijų salėje „Humanitas“, adresu: Sodų g. 14, Vilnius. Viešas svarstymas taip pat bus tiesiogiai transliuojamas internetu per „MS Teams“ platformą. Vaizdo transliavimo nuoroda: https://bit.ly/3E5yz2k.

Patvirtinta optimali „Rail Balticos“ ruožo Kaunas–Vilnius alternatyva

2021 12 29

Susisiekimo ministerija patvirtino optimalią alternatyvą, kur turėtų būti tiesiama nauja „Rail Balticos“ geležinkelio linija nuo Kauno iki Vilniaus. Po intensyvių diskusijų su Vilniaus, Kauno ir aplinkinių regionų gyventojais bei bendruomenėmis, taip pat atsižvelgus į europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei taikomus standartus, nuspręsta, kad visų suinteresuotų šalių poreikius labiausiai atitinka vadinamoji šiaurinė S5 alternatyva.

„Rail Balticos“ projekto rengėjai – jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir „DB Engineering & Consulting GmbH“ – šiemet parengė keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Balticos“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno. Atlikta kaštų ir naudos analizė parodė, kad mažiausios neigiamos sprendinių pasekmės gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai būtų įgyvendinant inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius pagal koncepcinę alternatyvą S5, dar kitaip žinomą kaip šiaurinė alternatyva S5. Šia europine vėže bus sujungti Lentvario, Vievio ir Kaišiadorių miestai, tai nebuvo numatyta kitose pietinėse alternatyvose.

Nutiesta „Rail Balticos“ geležinkelio linija traukiniai galės važiuoti iki 249 km/val. greičiu. Siekiama, kad šia geležinkelio linija būtų galima per kuo trumpesnį laiką pasiekti pagrindinius šalies miestus, oro uostus ir Vilniaus bei Kauno geležinkelio stotis.

„Rail Baltica“ yra strateginis ir didžiausias ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių istorijoje infrastruktūros projektas, sujungsiantis Lietuvą su Europos geležinkelių tinklu. Norėdami išnaudoti visą europinio geležinkelio potencialą, turime ne tik išlaikyti aukštą projekto kokybę, bet ir  pateisinti visuomenės lūkesčius. Suderinti visus interesus yra iššūkis, todėl labai svarbus ne tik tarpinstitucinis bendradarbiavimas, bet ir dialogas su Vilniaus ir Kauno rajonų gyventojais“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Pasirinkus šiaurinę alternatyvą kaip optimaliausią Vilnius–Kaunas ruožui, po viešųjų aptarimų joje yra papildomai numatytos kelios konkrečios teritorijos, kuriose kitame detalizuotų sprendimų etape bus ieškoma priimtiniausių sprendimų.

Vėlesniame darbų etape bus nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis „Rail Balticos“ geležinkelio linija, tai planuojama viešinti 2022 m. II ketvirtyje. Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypuose planuojamas europinės vėžės geležinkelis, ir kaimyninių sklypų savininkai bei naudotojai apie tai bus informuoti registruotaisiais laiškais.

Šiuo metu eksploatuojamas geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno dėl savo geometrijos neatitinka „Rail Balticai“ keliamų reikalavimų traukinių greičiui. Nutiesus „Rail Balticą“, susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno pagreitės beveik dvigubai ir truks iki 38 minučių.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant  bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Informuojame apie parengtą projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas-Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano (toliau-IIVP) koncepciją ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau-SPAV) ataskaitą
 
2021 09 28

Rengimo pagrindas: LR Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr. 1399 „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios“.

Planavimo organizatorius – LR susisiekimo ministerija, Gedimino pr. 17, 01505 Vilnius, tel.: (8 5) 261 2363, faks. (8 5) 212 4335, el. p. [email protected], interneto svetainė www.sumin.lrv.lt. Atsakingi asmenys: Plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyriausioji specialistė Asta Nakaitė (tel. (8 5) 239 3832, el. p. [email protected]), Plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyresnysis patarėjas Vytautas Palevičius (tel. (8 5) 239 3965, el. p. [email protected]).

Paslaugų pirkėjas - AB „LTG Infra“, Geležinkelio g. 2, 02100 Vilnius, tel.: (8 5) 269 3353, el. p. [email protected]. Atsakingas asmuo – Projektų valdymo Projektų parengimo projekto vadovė Kristina Račkauskaitė (mob. tel. +370 616 38252, el. p.: [email protected]). Projekto „Rail Baltica“ interneto svetainė www.rail-baltica.lt.

Plano rengėjas – Jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir DB Engineering & Consulting GmbH. UAB „Sweco Lietuva“, Spaudos g. 6-1, LT-05132 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621, faks. (8 5) 261 7507, el. p. [email protected], www.sweco.lt. Teritorijų planavimo vadovas – Linas Sinkevičius (kvalifikacijos atestatas Nr. A 279). Kontaktiniai asmenys: dėl koncepcijos - SĮ „Vilniaus planas“ architektas Linas Sinkevičius (tel. 8 611 23373, el. p.: [email protected]), dėl SPAV – UAB „Sweco Lietuva“ Vandentvarkos padalinio Aplinkosaugos ir planavimo skyriaus vadovas Vytautas Belickas  (tel. 8 699 83628, el. p.: [email protected]).

Planuojama teritorija: Vilniaus ir Kauno apskričių teritorija.

Teritorijų planavimo lygmuo, rūšis: valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriam taikoma valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka. Projektas „Rail Baltica“ LR Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Planavimo tikslai:

1.       Nustatyti optimalią „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius trasą.

2.       Numatyti susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas šios infrastruktūros darniai plėtrai.

Planavimo darbų programa: susipažinti su planavimo darbų programa galima LR teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau- TPDRIS) www.tpdris.lt, TPD Nr. S-NC-00-19-10:

Plano rengimo etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis.

Darbų atlikimo terminai: pradžia – 2020 m. I ketv., pabaiga – 2022 m. III ketv.

Plano sudėtis: tekstinė ir grafinė dalys.

Visuomenės informavimo tvarka: valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, išskyrus LR teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje nustatytas išimtis.

Bendrųjų sprendinių formavimas (koncepcija): rengiama.

Bendrųjų sprendinių formavimo (koncepcijos) nepriklausomas profesinis vertinimas: atliekamas.

SPAV: atliekamas.

Susipažinti su parengtu IIVP koncepcijos dokumentu ir SPAV ataskaita galima nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. Nurodytu laikotarpiu su minėtais dokumentais galima susipažinti TPDRIS (http://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas, TPD Nr. S-NC-00-19-10), Web GIS internetinėje erdvėje (https://tiny.cc/rbaltica), Planavimo organizatoriaus buveinėje, LR susisiekimo ministerijos interneto svetainėje (https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projekto-rail-baltica-gelezinkelio-linijos-kaunas-vilnius-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-vystymo-planas) bei SPAV dokumentų rengėjo interneto svetainėje (https://www.sweco.lt/pranesimai/svarbus-pranesimai/rail-baltica-gelezinkelio-linijos-koncepcija/).

Viešas susirinkimas įvyks 2021 m. lapkričio 4 d. 18:30 val. nuotoliniu būdu. Vaizdo transliavimo nuoroda: https://bit.ly/3kCElyA

Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymai dėl IIVP koncepcijos ir SPAV ataskaitos planavimo organizatoriui ir SPAV dokumentų rengėjui teikiami raštu ir (ar) sistemoje TPDRIS iki viešo susirinkimo pabaigos. Susirinkimo metu pasiūlymai gali būti teikiami ir žodžiu.

Visuomenė, teikdama pasiūlymus, turi nurodyti:

  • fiziniai asmenys - vardą, pavardę ir adresą pagal deklaruotą gyvenamąją vietą; pasiūlymo esmę ir teikimo datą; raštu pateiktas pasiūlymas turi būti pasirašytas;
  • juridiniai asmenys - teikiančiojo asmens vardą, pavardę ir juridinio asmens pavadinimą bei buveinės adresą; pasiūlymo esmę ir teikimo datą; raštu pateiktas pasiūlymas turi būti pasirašytas.

Po viešo susirinkimo pasiūlymai dėl IIVP koncepcijos ir SPAV ataskaitos kokybės nebepriimami.

 
Geležinkelio linijos Kaunas – Vilnius plėtra

Plane bus nustatyta optimali projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas-Vilnius trasa, numatytos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingos teritorijos ir  sąlygos šios infrastruktūros darniai plėtrai.

Planavimo metu bus atlikti šie pagrindiniai darbai:

  • Teritorijos preliminarūs žvalgybiniai inžineriniai geologiniai, geotechniniai, topografiniai bei kiti inžineriniai tyrimai.
  • Parengta planuojamos teritorijos plėtros koncepcija su mažiausiai keturiomis geležinkelio linijos Kaunas-Vilnius trasos ir su ja susijusių susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros objektų (Tarptautinio Kauno oro uosto geležinkelio stoties, Kauno 1435 mm pločio vėžės geležinkelio kelyno, kt. geležinkelio kelių ir stočių, Vilniaus keleivių geležinkelio stoties, Tarptautinio Vilniaus oro uosto geležinkelio stoties, Vilniaus intermodalinio terminalo, Vilniaus 1435 mm pločio vėžės geležinkelio kelyno, privažiuojamųjų ir jungiamųjų automobilių kelių, kt. susisiekimo komunikacijos inžinerinės infrastruktūros objektų) vystymo alternatyvomis.
  • Atlikus alternatyvų analizę, palyginimą bei palyginimo nepriklausomą profesinį vertinimą ir strateginį pasekmių aplinkai vertinimą bus parinkta optimali „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas-Vilnius trasos alternatyva. Optimaliai trasai ir su ja susijusiems susisiekimo komunikacijų infrastruktūros objektams (geležinkelio keliams, jų statiniams, geležinkelio stotims, terminalams, automobilių keliams ir gatvėms, pėsčiųjų ir dviračių takams, kt.) bus rengiami plėtros ir pertvarkymo sprendiniai,  inžinerinės infrastruktūros  (šilumos tiekimo, 110 kV, 330 kV elektros tinklų, magistralinių dujotiekių, kt. inžinerinių tinklų) rekonstrukcijos ir statybos sprendiniai bei pagal juos nustatytos apsaugos zonos, servitutai ir suformuoti žemės sklypai.
  • Atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas.

Teritorijų planavimo eigą galima stebėti adresu https://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas, įvedus TPD numerį: S-NC-00-19-10.

More about project

Projekto koordinatorius RB Rail AS
Latvijoje Estijoje
Projektą bendrai finansuoja EU