Kaunas–Vilnius / Teritorijų planavimas ir poveikio aplinkai vertinimas

Kaip buvo atrinktos „Rail Balticos“ geležinkelio linijos projektų alternatyvos?

Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje, siekiant užtikrinti europiniam geležinkeliui keliamų  parametrų atitiktį, kad būtų pasiektas suplanuotas iki 249 km/val. projektinis keleivinių traukinių greitis, kiekviename „Rail Baltica“ projekto ruože buvo vertintos ne mažiau kaip 2–4 alternatyvos.

Šios alternatyvos vertintos atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, kaštų, naudos ir daugiakriterę analizes pagal daugelį kitų kriterijų. Pasirinktos alternatyvos, kurios turi mažiausias pasekmes gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai.

Susipažinkite su aktualiais dokumentais:

  1. Kaunas–Vilnius;
  2. Kauno ir Panevėžio geležinkelių infrastruktūros priežiūros depai;
  3. Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia (Kaunas);
  4. Kauno mazgas;
  5. Panevėžio geležinkelio mazgas;
  6. Regioninės stotys ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos.
  • Kokie yra tolesni teritorinio planavimo etapai, kai patvirtinama optimali geležinkelio trasos alternatyva?

Tolimesniame darbų etape nustatomos  konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos bus tiesiama „Rail Baltica“ geležinkelio linija. Taigi detalizuojami atrinktų alternatyvų sprendiniai: atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir/ar rengiama poveikio aplinkai vertinimo programa/pranešimas apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaita bei parengiami inžinerinės infrastruktūros vystymo plano, trumpiau – specialiojo plano konkretūs sprendiniai. 

Informacija apie parengtus galutinius sprendinius skelbiama į planuojamą teritoriją patenkančių savivaldybių interneto svetainėse, šių savivaldybių ir jų seniūnijų skelbimų lentose, susisiekimo ministerijos, projekto „Rail Baltica“ interneto svetainėje www.rail-baltica.lt ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje https://www.tpdris.lt/ (TPDRIS).

Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypai patenka į planuojamą teritoriją – geležinkelio koridorių ar ribojasi su šia teritorija, taip pat kiti nekilnojamojo turto, esančio tokiuose žemės sklypuose, savininkai ir naudotojai Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka informuojami tiesiogiai – registruotaisiais laiškais.

  • Kur galiu sekti „Rail Baltica“ teritorijų planavimo projektų eigą?

Susipažinti su parengtais specialiojo teritorijų planavimo dokumentų projektais galima čia:

Kaunas–Vilnius

Infrastruktūros priežiūros depai

Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia (Kaunas)

Kauno geležinkelio mazgas

Panevėžio geležinkelio mazgas

Regioninės stotys ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos

Kita aktuali su projektu susijusi informacija pateikiama „Rail Balticos“ projekto svetainėse https://www.rail-baltica.lt/ ir www.railbaltica.org.

Daugiau apie projekto įgyvendinimą

Projekto koordinatorius RB Rail AS
Latvijoje Estijoje
Projektą bendrai finansuoja EU