Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Kaunas / Teritorijų planavimas ir poveikio aplinkai vertinimas

„Rail Baltica“: konkretizuojama, kur drieksis europinis geležinkelis nuo Kauno iki Lenkijos sienos

2023-08-02

Svarbus europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ teritorijų planavimo etapas artėja prie pabaigos – nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis „Rail Balticos“ geležinkelio linija ruože nuo Jiesios (Kauno) iki Lenkijos sienos. Visos suinteresuotos šalys turi galimybę per du mėnesius susipažinti su parengtu specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektu ir teikti argumentuotus pasiūlymus. Įvykus viešam konkretizuotų sprendinių pristatymui, prasidės plano derinimo ir tvirtinimo procedūros.

Daugiau čia.

Patvirtinta trasos alternatyva, kuria ateityje bus tiesiamas „Rail Balticos“ geležinkelis nuo Kauno iki sienos su Lenkija

2022 05 12

Susisiekimo ministerija po aktyvių diskusijų ir pokalbių su savivaldybių atstovais ir visuomene patvirtino optimalią „Rail Balticos“ geležinkelio trasos nuo Kauno (Jiesios) iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos alternatyvą. Atsižvelgus į gyventojų daugumos nuomonę, pasirinktas trumpiausias ir labiausiai nuo urbanizuotų vietovių nutolęs variantas – 6A alternatyva.

„Baigtas itin svarbus projekto „Rail Baltica“ etapas, kuriame aktyviai dalyvavo tiek miestų ir rajonų savivalda, tiek bendruomenės. Diskusijos su visuomenės nariais, kuriuos tiesiogiai liečia naujai tiesiamas geležinkelis, bus tęsiamos ir kituose teritorijų planavimo etapuose, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė. – Neabejoju, jog greitasis geležinkelis iki Lenkijos ne tik padidins gyventojų keliavimo galimybes, bet ir paskatins glaudesnius verslo ryšius tarp kaimyninių valstybių, reikšmingai pagerins mūsų šalies ir viso regiono karinį mobilumą ir, žinoma, prisidės prie aplinkai draugiško transporto plėtros.“

Optimalia „Rail Baltica“ trasa tarp Kauno ir sienos su Lenkija pasirinkta 6A alternatyva, pagal kurią naują geležinkelio 1435 mm dvikelį numatoma tiesti ten, kur geležinkelio kelio iki šiol nebuvo. Pagrindinė geležinkelio linija apeis Marijampolės miestą, nutols nuo Kazlų Rūdos miesto ir nepalies Kalvarijos. Marijampolėje bei Šeštokuose planuojamos regioninės stotys, kurios prie pagrindinės geležinkelio linijos bus prijungtos regioninėmis jungtimis.

Planuojama, kad kelionė nuo Jiesios iki sienos su Lenkija truks iki 19 min. Nutiesus „Rail Balticą“, kelionė iš Kauno į Varšuvą truks 3,5 val., o iš Vilniaus Lenkijos sostinę pasieksime per kiek daugiau nei 4 val.

„Šiuo metu eksploatuojamas europinės vėžės geležinkelis nuo Lenkijos sienos iki Kauno intermodalinio terminalo ir toliau bus naudojamas. Apskritai, jis tampa dar svarbesniu, nes šiuo geležinkeliu šiandien vis intensyviau vyksta krovininių traukinių eismas tarp Lietuvos ir Vakarų Europos. Be to, šis ruožas išlieka itin aktualus karinio mobilumo kontekste. Pavyzdžiui, jis ir toliau bus naudojamas užtikrinant susisiekimą su Kazlų Rūdos poligonu. Tam, kad ši vėžė galėtų veikti pilnu pajėgumu, artimiausiu metu planuojama kreiptis finansavimo dėl eismo valdymo sistemos, kuri gerokai padidintų galinčių pravažiuoti traukinių kiekį patenkinant tiek išaugusį krovinių gabenimo poreikį, tiek sudarant galimybes greitesniam keleivių susisiekimui su Varšuva“, – kalba „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas Arenijus Jackus.

„Rail Balticos“ projekto rengėjai – jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir „DB Engineering & Consulting GmbH“ – iš viso visuomenės vertinimui kovą pristatė keturias trasos alternatyvas, kuriomis galėtų driektis „Rail Balticos“ geležinkelis tarp Kauno (Jiesios) ir Lietuvos bei Lenkijos sienos. Visos jos viešam svarstymui buvo pateiktos atlikus strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, kurio metu buvo analizuojami ne tik aplinkosaugos, bet ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai. Projekto rengėjai taip pat atliko visų alternatyvų vertinimą pagal nustatytus kriterijus, kaštų ir naudos analizę.

Patvirtinus 6A alternatyvą, jos sprendiniai toliau bus detalizuojami, siekiant atsižvelgti į gyventojų pateiktus siūlymus, kiek tai nepažeidžia viešojo intereso ir viešinimo procedūrų bei leidžia išlaikyti „Rail Baltica“ projektavimo gairėse nurodytus parametrus.

Konkretizuotų sprendinių etape bus formuojami konkretūs žemės sklypai, kuriuose planuojama tiesti „Rail Balticos“ geležinkelio liniją, tai planuojama viešinti 2022 m. III ketvirtyje. Savininkai ir naudotojai, kurių žemės sklypuose ar kaimyninėse valdose bus planuojamas „Rail Balticos“ ruožas, gaus pranešimus registruotaisiais laiškais. Apie tai bus paskelbta ir visuomenės informavimo priemonėse.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant  bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai apie „Rail Baltica“ projekto teritorijų planavimą, projektui reikalingos žemės ir nekilnojamojo turto išpirkimą bei kompensavimą čia.

Dažniausiai užduodami klausimai apie „Rail Balticos“ projekto įgyvendinimą: teritorijų planavimo ir žemės išpirkimo etapai

Teritorijų planavimas

  • Kaip buvo atrinktos „Rail Balticos“ geležinkelio linijos projektų alternatyvos ir kada jos patvirtintos?

Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje, siekiant užtikrinti europiniam geležinkeliui keliamų  parametrų atitiktį, kad būtų pasiektas suplanuotas iki 249 km/val. projektinis keleivinių traukinių greitis, kiekviename „Rail Balticos“ projekto ruože buvo vertintos ne mažiau kaip 2–4 alternatyvos.

Šios alternatyvos vertintos atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, kaštų, naudos ir daugiakriterę analizes pagal daugelį kitų kriterijų. Pasirinktos alternatyvos, kurios turi mažiausias pasekmes gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai.

Susipažinkite su aktualiais dokumentais:

  1. Kaunas–Vilnius;
  2. Kauno ir Panevėžio geležinkelių infrastruktūros priežiūros depai;
  3. Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia (Kaunas);
  4. Kauno mazgas;
  5. Panevėžio geležinkelio mazgas;
  6. Regioninės stotys ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos.
  • Kokie yra tolesni teritorinio planavimo etapai, kuomet patvirtinama optimali geležinkelio trasos alternatyva?

Tolimesniame darbų etape nustatomos  konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos bus tiesiama „Rail Balticos“ geležinkelio linija. Taigi detalizuojami atrinktų alternatyvų sprendiniai: atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir/ar rengiama poveikio aplinkai vertinimo programa / pranešimas apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaita bei parengiami inžinerinės infrastruktūros vystymo plano, trumpiau – specialiojo plano konkretūs sprendiniai. 

Informacija apie parengus galutinius sprendinius skelbiama į planuojamą teritoriją patenkančių savivaldybių interneto svetainėse, šių savivaldybių ir jų seniūnijų skelbimų lentose, susisiekimo ministerijos, projekto „Rail Baltica“ interneto svetainėje www.rail-baltica.lt ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje https://www.tpdris.lt/ (TPDRIS).

Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypai patenka į planuojamą teritoriją – geležinkelio koridorių ar ribojasi su šia teritorija, taip pat kiti nekilnojamojo turto, esančio tokiuose žemės sklypuose, savininkai ir naudotojai Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka informuojami tiesiogiai – registruotaisiais laiškais.

  • Kur galiu sekti „Rail Baltica“ teritorijų planavimo projektų eigą?

Susipažinti su parengtais specialiojo teritorijų planavimo dokumentų projektais galima čia:

Kaunas–Vilnius

Infrastruktūros priežiūros depai

Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia (Kaunas)

Kauno geležinkelio mazgas

Panevėžio geležinkelio mazgas

Regioninės stotys ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos

Kita aktuali su projektu susijusi informacija pateikiama „Rail Balticos“ projekto svetainėse https://www.rail-baltica.lt/ ir www.railbaltica.org.

Žemės ir nekilnojamojo turto išpirkimas ir tvarka

  • Koks įstatymas reglamentuoja žemės ir nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras?

Žemės ir nekilnojamojo turto (NT) paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau – Žemės paėmimo įstatymas). Su juo susipažinti galima čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.396644/asr.

  • Kas yra žemės paėmimas visuomenės poreikiams?

Žemė visuomenės poreikiams paimama tuomet, kai tam tikra teritorija yra reikalinga įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, kurie turės reikšmingos naudos visuomenei.

Žemė išperkama teisingai atlyginant savininkams ar kitiems naudotojams Žemės paėmimo įstatymo nustatyta tvarka.

Paimant žemę taip pat paimamas ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas, prieš terminą nutraukiamos valstybinės ir privačios žemės ir joje esančio kito NT nuomos ar panaudos sutartys, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą NT.

  • Kuo skiriasi žemės paėmimas visuomenės poreikiams įstatymų numatyta tvarka nuo žemės išpirkimo „taškiniams“ objektams?

Žemės paėmimas visuomenės poreikiams geležinkelio linijai prasidės tuomet, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtins projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos šiuo metu rengiamus specialiuosius planus. Tuo tarpu žemės sklypų išpirkimo procedūros taip vadinamiems „taškiniams“ objektams vyksta nelaukiant, kada bus patvirtinti šiuo metu rengiami bei su visuomene derinami specialieji planai.

  • Kaip bus vykdomos žemės sklypų, dėl kurių yra sudarytos valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartys,  paėmimo visuomenės poreikiams procedūros?

Procedūros bus vykdomos vadovaujantis Žemės paėmimo įstatyme nustatyta tvarka. Projekto rengimo metu bus formuojamas visuomenės poreikiams reikalingas valstybinis žemės sklypas, atliekamas galimų patiriamų nuostolių vertinimas, Vyriausybės įgaliotos institucijos priimtame žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte bus nurodomas atlyginimo dydis ir nuomos ar panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos.

  • Kiek trunka žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimas ir kada juos planuojama vykdyti?

Įgyvendinant „Rail Balticos“ projektą, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, įskaitant turto vertinimo bei kadastrinių matavimų darbus, planuojama pradėti:

  • 2023 m. pab. Kauno geležinkelio mazgo bei Kauno ir Panevėžio infrastruktūros priežiūros depų atvejais;
  • 2024 m. metais ruožų Kaunas–Vilnius ir Jiesia (Kaunas)–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena atvejais, kai bus patvirtinti šių ruožų specialieji planai.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų trukmė – 22–30 mėnesių

Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, projektą įgyvendinanti institucija rengs žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir organizuos turto vertinimą.

Projektą įgyvendinanti institucija, parengusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir turto vertinimo ataskaitą, kreipsis į Vyriausybės įgaliotą instituciją su prašymu patvirtinti projektą ir priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Vyriausybės įgaliota institucija projektą įgyvendinančios institucijos prašymą išnagrinėja per 30 dienų nuo jo gavimo dienos.

Vyriausybės įgaliota institucija, patvirtinusi minėtą projektą pagal suinteresuotos institucijos pateiktas kadastro duomenų bylas, priima sprendimus patvirtinti paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastro duomenis. Per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti minėtus kadastro duomenis priėmimo dienos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui pateikia prašymą juos įrašyti ar pakeisti, o šis per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos juos įrašo ar pakeičia.

Sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu.

  • Kokie veiksmai galimi su žemės sklypu ar kitu turtu, kuris bus paimamas visuomenės poreikiams?

Vyriausybei priėmus nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (toliau – žemės paėmimas), jame bus nurodytas ir numatomas ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo terminas. 

Nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytus žemės sklypus bei NT, taip pat neturi teisės šių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).

Patvirtinus žemės paėmimo projektą, po žemės sklypo padalijimo suformuoti nauji žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruojami padalyto žemės sklypo savininko vardu. Žyma apie pradėtą žemės paėmimo procedūrą perkeliama tik į naujai suformuoto paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo duomenis.

  • Kas bus su ūkininkų iš valstybės ir privačių asmenų nuomojama žeme?

Žemės nuomos ir panaudos sutartys su ūkininkais, nuomojančiais žemę iš valstybės ar privačių asmenų, bus nutrauktos. Privati žemė bus išpirkta ir kartu su valstybine žeme perduota projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti. Nuostoliai bus atlyginti.

Pasibaigus žemės paėmimo procedūroms ūkininkai gali kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl leidimo laikinai – iki statybos darbų pradžios – naudotis visuomenės poreikiams paimta žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.

  • Ar žemės paėmimas visuomenės poreikiams bus vykdomas kartu visiems specialiajame plane numatytiems įgyvendinti sprendiniams – tiek pagrindinei „Rail Balticos“ geležinkelio trasai, tiek ir regioninėms jungtims?

Projekto „Rail Baltica“ pagrindinės geležinkelio linijos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai bus rengiami ir įgyvendinami vienu metu visiems Vyriausybės patvirtintiems geležinkelio linijos sprendiniams – tiek pagrindinei linijai, tiek regioninėms jungtims. Apie konkrečius terminus bus informuojama atskirai.

  • Kas bus, jeigu žemės savininkas ar naudotojas nepasirašys žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto?

Jeigu žemės savininkas ar kitas naudotojas žemės paėmimo akto nepasirašys, projektą įgyvendinanti institucija Žemės paėmimo įstatymo nustatyta tvarka kreipsis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.

Tokiu atveju projektą įgyvendinanti institucija iki kreipimosi į teismą dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai Žemės paėmimo įstatymo nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ar kitam naudotojui.

  • Kur galima kreiptis ir kokių veiksmų galima imtis, jei sklypas ar namas patenka į numatytą „Rail Balticos“ geležinkelio ruožą?

Seimo nutarimu Susisiekimo ministerijai yra pavesta įgyvendinti „Rail Balticos“ žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Siekdami padėti žemės sklypų ir NT savininkams, kurių turtas patenka į planuojamą „Rail Balticos“ geležinkelio ruožą, lengviau suprasti žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinimo eigą, prašome kreiptis į Susisiekimo ministeriją el. p. [email protected], tel. (8 5) 261 2363.

Žemės ir nekilnojamojo turto kompensacijos

  • Kokie nuostoliai, susiję su žemės ir (ar) nekilnojamojo turto paėmimu visuomenės poreikiams, yra atlyginami?

Paimant privačią žemę ar statinius visuomenės poreikiams, žemės ir (ar) nekilnojamojo turto (NT) savininkui turi būti teisingai atlyginama už paimamą turtą pinigais pagal rinkos vertę.

Atlyginama pinigais pagal rinkos vertę už žemės savininko ar kito naudotojo paimamoje žemėje esančius sodinius, želdinius, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti, visus kitus savininko ar kito naudotojo nuostolius, patirtus dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamos žemės ar NT išlaidos.

Projektą įgyvendinančios institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu neatlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus vertė, jeigu žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui po atlikto turto vertinimo iš paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo paliekama pačiam išsikelti sodinius, želdinius, medynus ar nusiimti derlių.

Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu.

  • Kaip bus apskaičiuojama išperkamos žemės ir (ar) nekilnojamojo turto rinkos vertė ir nuostoliai?

Projektą įgyvendinanti institucija, vadovaudamasi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, organizuoja paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą, kurį atliks nepriklausomas turto vertintojas.

Paimant privačią žemę ir (ar) NT visuomenės poreikiams, turto savininkui teisingai atlyginama už žemę ar statinius pinigais pagal rinkos vertę. Tačiau paimant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma bus apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais (atkuriamąja bei rinkos verte). Savininkui ir (ar) kitam naudotojui bus atlyginama ta verte, kuri yra didesnė.

Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Visuomenės poreikiams paimamo  turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

  • Ar ūkininkas ar kitas žemės arba nekilnojamojo turto savininkas gali pats užsakyti išperkamos žemės vertinimą ir ar šios išlaidos bus kompensuojamos?

Žemės ir (ar) NT savininkas savo reikmėms gali užsakyti turto vertinimą, tačiau šio vertinimo rezultatai nebus naudojami kompensacijos dydžiui nustatyti. Savo reikmėms užsakyti turto vertinimai nebus kompensuojami. Turto vertinimą atliks nepriklausomas turto vertintojas, už kurio paslaugas nereikės mokėti.

  • Per kiek laiko išmokama kompensacija už paimamo visuomenės poreikiams turtą?

Projektą įgyvendinanti institucija išsiųs žemės ir (ar) NT savininkui ar kitam naudotojui individualų pranešimą apie žemės ir (ar) NT paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Pranešimu žemės ir (ar) NT savininkas ar kitas naudotojas bus kviečiamas per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pasirašyti žemės ir (ar) NT paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir raštu pranešti projektą įgyvendinančiai institucijai banko sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, rekvizitus.

Turto savininkui ar kitam naudotojui pasirašius žemės ir (ar) NT paėmimo visuomenės poreikiams aktą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo akto pasirašymo dienos perveda jame nurodytą atlyginimo sumą į žemės savininko ar kito naudotojo nurodytą sąskaitą.

  • Konkretus atvejis: statant namą sužinota, kad namas bus išpirktas visuomenės poreikiams. Ar bus kompensuojamos patirtos išlaidos namo statybai?

Taip, patirti nuostoliai bus kompensuojami. Paimant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma bus apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais (atkuriamąja bei rinkos verte). Savininkui ir (ar) kitam naudotojui bus atlyginama ta verte, kuri yra didesnė.

Siekiant sklandesnio turto vertinimo proceso, rekomenduojama vesti išlaidų apskaitą bei surinkti išlaidas patvirtinančius  čekius.

  • Kas yra atkuriamoji turto vertė?

Atkuriamoji turto vertė – apskaičiuota pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių turto vertinimo objektui atkurti, atgaminti arba atstatyti (įrengti).

  • Ar numatomos kompensacijoms tiems, kas lieka gyventi prie naujo geležinkelio ir kieno turtas dėl naujo geležinkelio nuvertėjo?

 

Turto vertinimas apima daug kriterijų. Vienas jų – susisiekimo viešuoju transportu galimybės. Statant europinės vėžės geležinkelį siekiama užtikrinti iki projekto buvusias susisiekimo sąlygas, o kai kuriais atvejais jas ir pagerinti. Apskritai, tiesiant „Rail Balticos“ geležinkelį siekiama gerinti susisiekimą ne tik tarp didžiųjų Baltijos šalių miestų, bet keliamas tikslas pagerinti ir regioninį susisiekimą. Tad tais atvejais, kuomet mažesniame mieste yra numatoma regioninė greitojo geležinkelio jungtis, dėl gerėsiančių susisiekimo sąlygų, tikėtina, gali didėti netgi nekilnojamojo turto vertė tame mieste.

 

Geležinkelio keliamas triukšmas yra tik vienas iš kriterijų, galintis lemti nekilnojamojo turto vertę. Jei atlikus triukšmo vertinimą paaiškėja, kad jis bus didesnis nei iki šiol buvęs, statant geležinkelį būtų įgyvendinamos triukšmą mažinančios priemonės, kad triukšmas neviršytų higienos normose nustatytų ribinių dydžių. Tuo tarpu kitos kompensacijos dėl netoli gyvenamosios vietos būsimo geležinkelio, nebus mokamos.  

Poveikis sveikatai ir aplinkosauga

  • Ar buvo vertinamas poveikis žmonių sveikatai rengiant europinės geležinkelio linijos specialųjį planą?

Visuose projekto „Rail Baltica“ ruožuose jau atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, kuris paremtas tvaraus vystymosi principais. Vertintos galimos pasekmės tiek visuomenės sveikatai, kultūros paveldui, žmonių užimtumui, tiek aplinkai (orui ir klimatui, paviršiniam vandeniui, dirvožemiui, žemės gelmėms, kraštovaizdžiui, bioįvairovei, saugomoms gamtinėms teritorijoms), taip pat galimos socialinės pasekmės žmonėms. Vertinant pasekmes visuomenės sveikatai vertintas keliamas triukšmas, vibracija, aplinkos oro tarša, emocinė įtampa, galimas elektromagnetinių laukų poveikis.

  • Kaip atliekamas triukšmo vertinimas?

Pirmiausia įvertinama dabartinė akustinė padėtis (foninis triukšmas): esamų geležinkelių, automobilių kelių ir pramoninių objektų keliamas triukšmas. Tuomet atliekamas projektinių sprendinių triukšmo lygio skaičiavimas (modeliavimas) kartu su foniniais triukšmo šaltiniais dienos, vakaro, nakties metu.

Modeliuojant triukšmą įvertinami visi veiksniai: geležinkelio ir autokelių infrastruktūra, traukinių ir autotransporto specifikacijos, perspektyvinis eismo intensyvumas, greitis, vietovės reljefas, želdiniai, užstatymas pastatais, meteorologinės sąlygos ir t.t. Triukšmas skaičiuojamas, naudojant Aplinkos apsaugos agentūros rekomenduojamas kompiuterines programas, taikant ES patvirtintas modeliavimo metodikas, o rezultatai pateikiami triukšmo sklaidos žemėlapiais. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, siūlomos tinkamiausios konkrečiai situacijai triukšmą mažinančios priemonės.

Įgyvendinus projektą, prieštriukšminių priemonių efektyvumas patikrinamas akredituotais matavimais, vykdoma triukšmo stebėsena ir, jeigu reikalinga, diegiamos papildomos priemonės.  

  • Kokios triukšmo valdymo priemonės bus diegiamos?

Siekiant valdyti triukšmą bus diegiamos triukšmo valdymo priemonės – tai triukšmo mažinimo sienelės, slopintuvai, specialūs pylimai. Urbanizuotose teritorijoje kertančiose geležinkelio linijos atkarpose esant poreikiui bus įrengti ir vibracijos slopintuvai – po geležinkelio bėgiais dedamos specialios tarpinės, kurios mažina vibraciją.

Rengiant specialųjį planą atliekamas ir poveikio aplinkai vertinimas, kuris apima ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.  Šio vertinimo metu detaliai įvertinamas planuojamų geležinkelio sprendinių įgyvendinimo veiklos sukeliamas triukšmas bei vibracija ir parenkamos bei numatomos neigiamo poveikio išvengimo bei sumažinimo priemonės. Poveikio aplinkai vertinime numatytos  priemonės bus įgyvendinamos statant geležinkelį.

Kiti klausimai

  • Ar bus eksploatuojamas esamas geležinkelis?

Taip, esamas geležinkelis ir toliau bus naudojamas tiek keleivių, tiek krovinių vežimui. Ateityje, įvertinus keleivių srautų tendencijas, bus svarstoma konkrečių geležinkelio stotelių svarba ir priimami atitinkami sprendimai.

  • Kaip bus užtikrinamas susisiekimas automobiliais, kol bus įgyvendinami „Rail Balticos“ sprendiniai?

„Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo praktika yra tokia, kad pirmiausia bus įrengiami suplanuoti ir rekonstruoti numatyti keliai ir automobilių viadukai, o tik tada bus atliekami geležinkelio sankasos darbai. Tad gyventojai neturėtų patirti nepatogumų.

  • Kokie ribojimai taikomi geležinkelio apsaugos zonai?

Geležinkelio apsaugos zonoje negalima statyti naujų pastatų bei rekonstruoti esamų. Veiklą geležinkelio apsaugos zonoje reglamentuoja  Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 22 str.

  • Ar bus mokamos kompensacijos už nustatomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas)?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNS įstatymas) 13 straipsnio 2 dalimi, kompensacijas turi teisę gauti žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį. Apie teisę kreiptis ir į ką kreiptis dėl SŽNS įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos sumokėjimo asmenys bus informuojami registruotais laiškais.

Kompensacijos bus apskaičiuojamos vadovaujantis šia metodika – Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo SŽNS įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika.

Jei turite papildomų klausimų ar Jums reikia daugiau informacijos, prašome kreiptis el. paštu [email protected].

„Rail Baltica“: viešinamos geležinkelio nuo Jiesios (Kaunas) iki Lenkijos sienos trasos alternatyvos

2022 03 08

Visuomenė nuo kovo 10 d. jau galės susipažinti su „Rail Balticos“ geležinkelio ruožo Lenkijos ir Lietuvos siena–Jiesia (Kaunas) alternatyvomis. Vietovių, per kurias eis geležinkelis, bendruomenės, susijusios organizacijos ir visuomenė kviečiama aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo procese, viešo svarstymo metu argumentuotai išsakyti savo pastabas ir pasiūlymus.

„Rail Baltica“ – svarbiausias strateginis projektas geležinkelių srityje, leisiantis sujungti Lietuvą ir Baltijos šalis su Vakarų Europa. Moderni greitojo „Rail Balticos“ geležinkelio jungtis ypač reikšminga dabartinėje geopolitinėje aplinkoje, todėl siekiame, kad mūsų šalies gyventojai ir verslo atstovai galėtų kuo greičiau naudotis naujomis, aplinkai draugiškomis transporto bei logistikos galimybėmis“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Projekto rengėjai –  jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ ir „DB Engineering & Consulting GmbH“ – atrinko keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Balticos“ geležinkelis tarp Jiesios (Kauno) ir Lietuvos bei Lenkijos sienos. Po viešųjų konsultacijų su visuomene šiemet bus pasirinkta viena optimali alternatyva.

Dar 2015 metais Lietuva įgyvendino pirmąjį projekto „Rail Baltica“ etapą – tuomet europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno. Tai tapo impulsu atsirasti naujiems „Rail Balticos“ geležinkelio parametrams. Užbaigus tolesnius projekto etapus, šiuo strategiškai Lietuvai, taip pat Latvijai ir Estijai, svarbiu geležinkelio ruožu keleiviniai traukiniai važiuos iki 250 km/val., o krovininiai traukiniai – iki 120 km/val. greičiu. 

„Pirmojo projekto etapo metu nutiestas geležinkelis ir toliau bus eksploatuojamas. Šiuo metu kas savaitę reguliariai kursuoja du sąstatai tarp Kauno intermodalinio terminalo ir Vakarų Europos. Be to, dabar eksploatuojamas geležinkelis bus panaudojamas ir regioniniam keleivių susisiekimui“, – teigia „Rail Balticos“ projekto, už kurio vykdymą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“, koordinavimo vadovas Arenijus Jackus.

Susipažinti su parengtu Inžinerinės infrastruktūros vystymo plano (IIVP) koncepcijos dokumentu ir Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita galima informacinėje sistemoje TPDRIS (http://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas, TPD Nr. S-NC-00-19-8), Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje (https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projekto-rail-baltica-gelezinkelio-linijos-lenkijos-ir-lietuvos-valstybiu-siena-jiesia-ruozo-modernizavimo-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-vystymo-planas) bei SPAV dokumentų rengėjo interneto svetainėje (https://www.sweco.lt/pranesimai/svarbus-pranesimai/informuojame-apie-parengta-projekto-rail-baltica-gelezinkelio-linijos-lenkijos-ir-lietuvos-valstybiu-siena-jiesia-modernizavimo-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-v/). Su koncepciniais sprendiniais galima susipažinti ir Web GIS internetinėje erdvėje (https://arcg.is/1OevCL).

Iki viešo „Rail Balticos“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos siena–Jiesia susisiekimo komunikacijų IIVP ir SPAV pristatymo, kuris vyks balandžio 11 d. nuotoliniu būdu, visuomenė ir suinteresuotos organizacijos galės teikti argumentuotus pasiūlymus. Susisiekimo ministerija per 10 darbo dienų nuo viešo svarstymo dienos išnagrinės visuomenės pateiktus pasiūlymus, motyvuotai paaiškins ir raštu atsakys pasiūlymus pateikusiems asmenims.

„Rail Baltica“ yra didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalyse, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sudarys 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia (Kaunas) plėtra

Plane bus nustatyta optimali modernizuojamo „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia trasa, numatytos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingos teritorijos ir  sąlygos šios infrastruktūros darniai plėtrai.

Planavimo metu bus atlikti šie pagrindiniai darbai:

  • Teritorijos preliminarūs žvalgybiniai inžineriniai geologiniai, geotechniniai, topografiniai bei kiti inžineriniai tyrimai.
  • Parengta planuojamos teritorijos plėtros koncepcija su „Rail Baltica“ geležinkelio trasos ir su ja susijusių susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros objektų reikalingų 1435 mm pločio vėžės geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia modernizavimui atlikti, vystymo alternatyvomis.
  • Atlikus alternatyvų analizę, palyginimą bei palyginimo nepriklausomą profesinį vertinimą ir strateginį pasekmių aplinkai vertinimą bus parinkta optimali „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia alternatyva. Optimaliai linijai ir su ja susijusiems susisiekimo komunikacijų infrastruktūros objektams (geležinkelio kelių, jų statinių, geležinkelio stočių, terminalų, automobilių kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, kt.) bus rengiami plėtros ir pertvarkymo sprendiniai,  inžinerinės infrastruktūros  (šilumos tiekimo, 110 kV, 330 kV elektros tinklų, magistralinių dujotiekių, kt. inžinerinių tinklų) rekonstrukcijos ir statybos sprendiniai bei pagal juos nustatytos apsaugos zonos, servitutai ir suformuoti žemės sklypai.
  • Atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas.

Teritorijų planavimo eigą galima stebėti adresu https://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas, įvedus TPD numerį: S-NC-00-19-8.

Detali informacija apie projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia (Kaunas) modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą

Rengimo pagrindas: 2018 m. gruodžio 27 d. LRV nutarimas Nr. 1396 „Dėl Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena-Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios“. LR susisiekimo ministro 2019 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 3-123 „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos, projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos, projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos, projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“.

Plano organizatorius: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Gedimino pr. 17, LT-01505 Vilnius, tel. (8 5) 261 2363, el. p. [email protected], www.sumin.lt. Kontaktiniai asmenys: Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento Plėtros ir logistikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Barysienė, tel. (8 5) 239 3835, el. p. [email protected], patarėja Aistė Gasiūnienė, tel. (8 5) 239 3958, el. p. [email protected].

AB „LTG Infra“, Geležinkelio g. 2, LT-02100 Vilnius (adresas korespondencijai: Mindaugo g. 12, LT-03603 Vilnius), tel. (8 5) 269 3353, el. p. [email protected]. Kontaktinis asmuo: Projektų valdymo departamento Projektų parengimo skyriaus projekto vadovė Jūratė Matuzienė, tel. (8 655) 77523, el. p. [email protected]. Projekto „Rail Baltica“ interneto svetainė www.rail-baltica.lt.

Plano rengėjas: Jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva” ir DB Engineering & Consulting GmbH. Pagrindinis partneris UAB „Sweco Lietuva“, Spaudos g. 6-1, LT-05132 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621, el. p. [email protected], www.sweco.lt. Teritorijų planavimo vadovė: Marija Burinskienė, tel. (8 686) 08322, el. p. [email protected]. Kontaktinis asmuo: UAB „Sweco Lietuva“ Projektavimo padalinio projekto vadovas Arūnas Vilkenis, tel. (8 685) 50991, el. p. [email protected].

Planuojama teritorija: Marijampolės, Alytaus, Kauno apskričių teritorijos.

Teritorijų planavimo lygmuo, rūšis: valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Projektas „Rail Baltica“ Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Planavimo tikslai:

-        nustatyti optimalią projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia modernizavimo trasą;

-        numatyti susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas šios infrastruktūros darniai plėtrai.

Plano darbų programa (susipažinti su planavimo darbų programa galima teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje adresu https://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas, įvedus TPD numerį S-NC-00-19-8:

Plano rengimo etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis etapai.

Darbų atlikimo terminai: planavimo pradžia – 2020 m. III ketv., planavimo pabaiga – 2022 m. III ketv.

Plano sudėtis: tekstinė ir grafinė dalys.

Visuomenės informavimo tvarka: bendroji teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka.

Bendrųjų sprendinių formavimas (koncepcija): rengiamas.

Bendrųjų sprendinių formavimo (koncepcijos) nepriklausomas profesinis vertinimas: atliekamas.

Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV): Planavimoorganizatoriaus sprendimu atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas be atrankos procedūros (rengiamas vertinimo apimties nustatymo dokumentas, vertinimo ataskaita).

Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiką iki baigiamojo susirinkimo-konferencijos pabaigos, susirinkimo-konferencijos metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu.

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.

More about project

Projekto koordinatorius RB Rail AS
Latvijoje Estijoje
Projektą bendrai finansuoja EU