„Rail Baltica“ projektų parengimo vadovas Jonas Treinys atsakingas už svarbiausius projekto parengimo darbus dar iki greitojo geležinkelio statybos: teritorijų planavimą, žemės išpirkimą visuomenės poreikiams ir būsimų ruožų projektavimą visoje Lietuvoje. Planuojant ir projektuojant „Rail Baltica“ laikomasi sėkmingiausiems pasaulio megaprojektams būdingo principo.
– Vertinant didžiųjų infrastruktūros projektų praktiką, kokią dalį užima pasirengimas projektui, o kokią – realus jo įgyvendinimas?
– Planavimas ir pasirengimas yra svarbus procesas, padedantis išspręsti galimas problemas ateityje, ir tai padaryti ekonomiškiau, nei kainuotų statybų metu. Įgyvendinant didžiuosius projektus (ir tai nepriklauso nuo šalies, sektoriaus ar masto) žinoma sėkmės strategija – planuok atidžiai, išsamiai, detaliai, o įgyvendink greitai.
Greitos statybos leidžia išvengti infliacijos, kaštų išaugimo, nenumatytų geopolitinių procesų, kaip pandemija ar karas, pritrūkusių resursų, finansavimo. Tiek suplanuoti teritorijas, tiek suprojektuoti geležinkelio liniją ir statinius užtrunka bent po kelerius metus, ir per šį laiką atsižvelgiama į kiekvieną projekto aspektą.
Man, naujokui, kolegos sakė, kad megaprojektas – kaip ledkalnio viršūnė. Matai projektą ir atrodo, žinai, ką statome, tačiau po tuo slypi daug detalių, sudarančių jo pilną apimtį.
– Atrodytų, geležinkelis – pakankamai siaura infrastruktūra. Kodėl teritorijų planavimas ir projektavimas yra sudėtingi?
– Susisiekimo infrastruktūra turi didelę urbanistinę įtaką, nes ja norime pasiekti ne miestų pakraščius, o centrus, tankiai užstatytas ir gyvenamas teritorijas. Atitinkamai, įtaka gyventojams, verslams – milžiniška. Be to, aplink miestus išvystyta kita svarbi infrastruktūra, papildomai reikia atsižvelgti į kultūros paveldo ir saugomas teritorijas. Suderinti įvairių šalių interesus ir rasti tinkamiausią susisiekimo koridorių yra iššūkis.
Planuodami infrastruktūrą vertiname, kaip ji tarnaus gyventojams po 20–30 metų. Tai yra atsakingas ir įdomus darbas.
– Baltijos šalys neturi patirties projektuojant greitojo geležinkelio infrastruktūrą. Kur jos semiatės ir kokių darbuotojų dabar reikia „Rail Baltica“ komandoje?
– Patirties daugiausia semiamės iš greitųjų geležinkelių projektavimo lyderių užsienyje, su kuriais konsultuojamės, ir pritraukdami į projektą kolegas, dirbusius šiame sektoriuje.
Šiuo metu ieškome projektavimo grupės vadovo. Darbo projektavimo valdyme tikrai daug – reikia suprojektuoti Lietuvai svarbią atkarpą iki Lenkijos valstybės sienos, Kauno mazgą, užbaigti projektavimo darbus iki Latvijos sienos, tuomet – atkarpą Kaunas–Vilnius. Jau dabar kalbame ir apie būsimą atšaką iki Klaipėdos. Taigi „Rail Baltica“ ties savo pirmuoju, kaip dabar vertiname, etapu nesustos.
– Be vadovavimo būsimos infrastruktūros parengimo darbams, esate šaulys. Abi šios pozicijos susijusios su patriotiškumu?
– „Rail Baltica“ man atrodo ypač patriotiškas projektas – dirbame, kad Baltijos šalys būtų integruotos į Europos geležinkelių tinklą. Dabartinėje perspektyvoje Lietuvai svarbu išplėsti karinio mobilumo galimybes, o darbas prie projekto, kuris užtikrins mūsų saugumą, yra viena motyvacijų.
Partizanas Juozapas Streikus-Stumbras 1962 m. pasakė: „Mes mokėme savo vaikus tik duoną auginti, medį sodinti, o reikėjo išmokyti taikliau šaudyti“. Gyvename tokioje kaimynystėje, kad turime išmokti ir pasistatyti europinį greitąjį geležinkelį, ir, jei prireiks, jį apsaugoti.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
