Susisiekimo projektas „Rail Baltica“ stiprins ekonominį bendradarbiavimą, saugumą ir susisiekimą tarp Europos šalių, tačiau vystant globalų projektą svarbu užtikrinti ne tik būsimas naudas, bei ir sklandų žemės išpirkimo, projektavimo bei statybos veiklų procesą.
Panevėžio miesto ir rajono gyventojams rugsėjo pabaigoje pristatyti „Rail Baltica“ Panevėžio mazgo inžinerinės infrastruktūros vystymo plano konkretizuoti sprendiniai. Galutinai suderintą Panevėžio mazgo specialųjį planą šiemet numatoma teikti tvirtinti Vyriausybei.
„Yra keli etapai, kai sprendinių planavime ir derinime dalyvauja visuomenė bei susijusios institucijos, vykdomas sprendinių tikslinimas pagal surinktas pastabas ir pasiūlymus, po kurių parengiami galutiniai sprendiniai, tuomet specialusis planas tvirtinamas Vyriausybėje. Kartu su specialiojo plano patvirtinimu leidžiama pradėti ir žemės išpirkimo procedūras. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad būtų išgirsta visuomenės nuomonė, atsižvelgta į argumentuotus siūlymus ir pasirinkta geriausia geležinkelio vėžės alternatyva“, – teigė „Rail Baltica“ programos vadovas Vytautas Tilinskas.
Įsitraukia visuomenė
UAB „Tyrens Lietuva“ Panevėžio geležinkelio mazge formavo bendruosius ir konkretizuotuosius sprendinius parengiant „Rail Baltica“ plėtros alternatyvas, nustatė žemės išpirkimo visuomenės poreikiams apimtis, parengė planuojamos infrastruktūros poveikio aplinkai vertinimą.
Pasak „Tyrens Lietuva“ Architektūros ir aplinkos departamento vadovo Remigijaus Šimkaus, valstybė skiria didelį dėmesį bendradarbiavimui su bendruomenėmis – ieškoma visoms suinteresuotoms šalims naudingų sprendimų.
„Pasiūlymus teikti gali visos suinteresuotos šalys: verslas, valstybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir kitos. Panevėžyje taip pat matėme aktyvų žmonių įsitraukimą – tokį, kad buvo priimtas sprendimas keisti trasą, kad būtų išsaugoma kuo daugiau gyvenamųjų namų. Sakyčiau, kad tai – savotiška sėkmės istorija, kokia svarbi yra visuomenės nuomonė“, – kalbėjo R. Šimkus apie Panevėžio mazgo teritorijoje išsaugotus visus 23 sodų bendrijos „Šilas“ teritorijoje esančius gyvenamuosius statinius.
Žemė – ne vien geležinkeliui tiesti
Kiek žemės ploto reikia naujai geležinkelio linijai nutiesti? „Įprastai tai yra nuo 50 iki 100 metrų pločio tęstinis infrastruktūros koridorius greitajai geležinkelio vėžei. Numatoma teritorija tiesiogiai susijusi su geležinkeliu ir jai įrengti reikalinga teritorija: privažiavimo keliai prie naujos geležinkelio linijos, melioracija, reikalingi geležinkelio ir geležinkelį kertančios infrastruktūros statiniai, geležinkelio sankasa su bėgiais, kuriai supilti reikalingas tam tikras žemės plotas.
„Rail Baltica“ visose Baltijos šalyse projektuojamas pagal vienodus techninius reikalavimus, pagal kuriuos palei geležinkelį iš abiejų pusių įrengiami privažiavimo ir aptarnavimo keliai. Vietos reikia ir tam tikrai geležinkelių eismo valdymo, signalizacijos infrastruktūrai, kas kelis kilometrus statomos stotelės su siųstuvais, kurie būtini traukinių valdymui po statybų užbaigimo“, – vardijo programos vadovas V. Tilinskas.
R. Šimkus paneigė mitą, esą žemės sklypai iš žmonių superkami turint tam tikrą nustatytą biudžetą. „Nėra nustatytas konkretus biudžetas, į kurį derantis su sklypų savininkais valstybė turi sutilpti. Kiekviename sklype daromas atskiras individualus turto vertinimas, atvyksta vertintojas, kiekvienas savininkas gauna kvietimą dalyvauti vertinimo procese. Turtas įvertinamas objektyviai pagal rinkoje priimtus vertinimo kriterijus“, – teigė jis.
Dalyvavimas vertinimo procese savininkams gali atnešti ir finansinės naudos. „Vertintojas ne visuomet gali pamatyti niuansus, galinčius lemti turto vertę, o savininkas gali padėti tai padaryti. Konkretus pavyzdys – vertinamas sklypas, kuriame buvo ruošiamasi pradėti statybas ir atlikti grunto darbai – samdyti darbininkai, nuomota technika, patirtos išlaidos. Jei savininkas turi išlaidas įrodančius dokumentus, jis juos gali pateikti vertintojui ir išlaidos įtraukiamos į vertinimo sumą“, – dėstė R. Šimkus.
Pasitaiko atvejų, paėmus sklypo dalį likusi dalis gaunasi neracionalios formos, ją sudėtinga naudoti pagal paskirtį ar lieka nedidelis plotas. Tokiais atvejais diskutuojama žemės savininkai gali prašyti išpirkti ir likusį žemės sklypą.
Patirtis – gana nauja
„Tyrens Lietuva“ Architektūros ir aplinkos departamento vadovo teigimu, terminas „žemės paėmimas valstybės reikmėms“ nėra tiesioginis – procesas atitinka pirkimo-pardavimo sandorį, kai su savininkais atsiskaitoma.
„Nėra taip, kad žemę valstybė paima ir nieko už ją neduoda. Procedūra iš esmės atitinka tradicinį turto įsigijimo sandorį, tik tiek, kad turtas ne siūlomas rinkoje, o parduodamas vienam pirkėjui. Viskas paprasčiau tuomet, kai iš savininko nuperkama žemės ūkio paskirties žemė, sudėtingiau, – kai paimami namai, gyvenamoji vieta, galbūt namai, kuriuose jis gimė“, – svarstė R. Šimkus.
Kaip ir pati europinės geležinkelio vėžės statyba, ši patirtis Baltijos šalyse yra pakankamai nesena. „Svarbiausia žmonėms suteikti kuo aiškesnius atsakymus į jų klausimus. Projekto vykdytojai ir įgyvendintojai turi didelių iššūkių ir deda dideles pastangas įgyvendinti greitojo geležinkelio statybą“, – teigė jis.
Informacija apie specialiuosius planus, suplanuotas teritorijas, žemės išpirkimo procesą nuolat viešinama internetiniuose puslapiuose www.sumin.lt ir www.rail-baltica.lt. Daugiau informacijos – Susisiekimo ministerijos interneto svetainės skiltyje „Dažniausiai užduodami klausimai“ (DUK):
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
