News

„Rail Baltica” gali būti finansuojama ir iš ES gynybos biudžeto

Nuo 1990-ųjų Europos infrastruktūra buvo kuriama išskirtinai civiliniais tikslais, tačiau pastaraisiais metais kariniai veiksniai įgijo lemiamos reikšmės, galintys užpildyti dvejopo naudojimo infrastruktūros projektų finansavimo spragas.
„Rail Baltica“ – tai 870 kilometrų ilgio greitųjų geležinkelių linija nuo Talino per Latvija ir Lietuvą iki Lenkijos. Ši linija sujungsianti regioną su Vakarų Europos geležinkelių tinklais, šiuo metu yra vienas labiausiai aptarinėjamų ES infrastruktūros projektų, rašo portalas „Euractiv“.
Tikimasi, kad be civilinės transportavimo paskirties, šis maršrutas reikšmingai prisidės prie „karinio mobilumo“, kad krizės atveju operatyviai galima būtų perkelti karius ir karinės paskirties krovinius prie rytinės Europos Sąjungos sienos.
Catherine Trautmann, Transeuropinio transporto koridoriaus Šiaurės jūra – Baltijos jūra koordinatorė, 2018 metais yra pareiškusi, kad „Rail Baltica“ taip pat galėtų būti finansuojama iš ES gynybos biudžeto.
Į ateinantį ES septynerių metų biudžetą įeina 1,5 milijardo eurų kariniam mobilumui, kuris yra vienas iš Europos Komisijos prioritetų.
Dabartinėje ES transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) politikoje akcentuojama geležinkelių linijų, kelių, vidaus vandens kelių, jūrų laivybos kelių, uostų, oro uostų ir geležinkelio terminalų tinklo plėtra.
Kaip praneša „Euractiv“, nauja TEN-T kryptis – karinių pajėgų judėjimas ES ir už jos ribų, kuriam šiuo metu trukdo fizinės, teisinės ir reguliavimo kliūtys, o taip pat nesuderinama infrastruktūra ar sudėtingos muitinės procedūros.
Siekiant įveikti šias kliūtis, Europos infrastruktūros tinklų priemonėje (EITP) buvo pasiūlytas dvejopo naudojimo (civilinis ir karinis) transporto infrastruktūros projektų finansavimas.
„ES turi ieškoti būdų, kaip paskatinti valstybes investuoti į jų infrastruktūros gerinimą“, – šių metų pradžioje vykusiose ES biudžeto derybose portalui „Euractiv“ sakė į atsargą išėjęs JAV generolas Ben‘as Hodges‘as, vadovavęs Valstijų armijos pajėgoms Europoje.
„Politiniai lyderiai turi pripažinti, kad mobilumas nėra vien tik karinis mobilumas, bet ir mobilumas esant krizinėms sąlygoms, turint galimybę kirsti valstybių sienas. Ir nesvarbu, ar reikia perkelti medicinos atsargas ir sveikatos priežiūros specialistus, ar karinę įrangą“, – pridūrė jis.
Ekspertai atkreipė dėmesį į civilinę ir karinę karinio judumo ir dvigubos infrastruktūros vertę, ypač mažiau išsivysčiusiuose Europos regionuose. Sustiprėjęs karinis mobilumas prisidėtų prie geresnio krizių valdymo, kaip per sveikatos krizę, kurią sukėlė COVID-19.