Liepą įsigaliojo peržiūrėtos Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairės, kuriomis siekiama pagerinti Europos transporto infrastruktūros susisiekimą, efektyvumą, atsparumą ir tvarumą. Pagal peržiūrėtas gaires, „Rail Baltica“ yra dviejų Europos transporto tinklo koridorių dalis. Be Šiaurės–Baltijos jūrų transporto koridoriaus, „Rail Baltica“ taip pat laikoma Baltijos, Juodosios ir Egėjo jūrų koridoriaus dalimi. Įtraukimas į šiuos du koridorius pabrėžia strateginę „Rail Baltica“ svarbą Europos mastu.
Naujausioje „Rail Baltica“ kaštų-naudos analizėje, kuri buvo atlikta siekiant išanalizuoti projekto naudą dabartiniame geopolitiniame Europos kontekste, nepriklausomas vertintojas „Boston Consulting Group“ įvertino, kad „Rail Baltica“ skatins visišką Baltijos šalių integraciją į Europą, didins karinį mobilumą ir rems ilgalaikį regiono ekonomikos augimą, taip pat prisidės prie Ukrainos rekonstravimo.
„Pokariniam Ukrainos infrastruktūros atkūrimui reikalingos sunkiosios medžiagos pirmiausia bus gabenamos geležinkeliais. „Rail Baltica“ įtraukimas į dar vieną TEN-T koridorių, besitęsiantį iki Ukrainos, sustiprins susisiekimą, visų dalyvaujančių šalių eksporto galimybes, integraciją ir saugumą“, – kalbėjo LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Ukrainos geležinkelių („Ukrzaliznytsia“) valdybos pirmininko Yevheno Liashchenko teigimu, „Solidarumo koridoriai“ leido stabilizuoti Ukrainos eksportą, kai Rusijos pajėgos blokavo Ukrainos uostus.
„Šiuo metu Ukrainos geležinkeliai sistemingai dirba siekdami plėsti transporto infrastruktūros su ES šalimis pajėgumus, pirmiausia plėtodami intermodalinius maršrutus į Baltijos šalis. Strateginis prioritetas – Ukrainos geležinkelių infrastruktūros integravimas į TEN-T koridorius, sujungiant mūsų tinklą su „Rail Baltica“, kuri yra Baltijos, Juodosios ir Egėjo jūrų koridoriaus dalis. Tai leis Ukrainai ateityje atverti naujus geležinkelio maršrutus į ES jūrų uostus“, – teigė Y. Liashchenko.
2022 m. gegužės mėn. TEN-T Komisija išplėtė transporto koridorius, įtraukdama į juos Ukrainą ir Moldovą, bet neįtraukdama Rusijos ir Baltarusijos. Trišalės derybos baigėsi 2023 m. pabaigoje, Parlamentas susitarimą oficialiai patvirtino 2024 m. balandį, Taryba – 2024 m. birželį.
Naujose TEN-T gairėse nurodyti etapais nustatyti terminai: pagrindinis tinklas – iki 2030 m., išplėstinis pagrindinis tinklas – iki 2040 m., visuotinis tinklas – iki 2050 m. Tarpinis terminas iki 2040 m. paspartina svarbiausių tarpvalstybinių projektų, pavyzdžiui, geležinkelių jungčių, įgyvendinimą.
„Rail Baltica“ projekto vykdytojai bendradarbiauja su Ukraina, dalijasi žiniomis, teikia įžvalgas apie infrastruktūros projektų rengimą ir padeda keistis praktine patirtimi.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
