Per mažiau nei 4 valandas iš Vilniaus į Varšuvą, daugiau nei 20 000 darbo vietų ir greičiausia NATO karinė jungtis Baltijos šalyse. „Rail Baltica“ ne tik keičia geležinkelių tinklą, bet ir kuria naujas galimybes gyventojams, verslui ir regiono saugumui.
„Šiemet statėme 29 km greitojo geležinkelio sankasos, ateinančiais metais rangos darbai prasidės 114 km ruože. Išsiplėtę statybos darbai jau dabar kuria pridėtinę vertę vietos ekonomikai. Įgyvendinus projektą, atstumai tarp regionų dar labiau sumažės, gyventojai taps gerokai mobilesni, saitai su Europos šalimis – glaudesni“, – kalbėjo LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Kaip „Rail Baltica“ keis Baltijos šalių susisiekimą?
Europine „Rail Baltica“ vėže sujungti Baltijos šalis numatyta jau 2030 m. pabaigoje, kai šalys taps integruotos į Europos transporto sistemą, Lietuva – svarbiu logistiniu mazgu regione.
„Rail Baltica“ geležinkelis drieksis 870 km, iš kurių 392 km bus tiesiama Lietuvoje. Tai – sudėtinė Europos Sąjungos transporto tinklo (TEN-T) koridoriaus Šiaurės jūra–Baltijos jūra dalis ir trūkstama dalis Europos geležinkelių tinkle.
Greitasis geležinkelis – modernus ir tvarus transporto sprendimas. Greitieji keleiviniai traukiniai pasieks iki 249 km/val. projektinį greitį, krovininiai – iki 120 km/val. projektinį greitį.
Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, kelionė iš Vilniaus į Varšuvą truks vos 4 valandas, o iš Kauno į Taliną – 3 val. 20 min. Panevėžio gyventojai galės pasiekti Rygą per mažiau nei valandą.
Efektyvesnis susisiekimas geležinkeliais palengvins žmonių ir prekių judėjimą per sienas, skatins ekonominę integraciją, bendradarbiavimą, turizmo sektoriaus plėtrą. Lengvesnės ir greitesnės kelionės į Lietuvą pritrauks daugiau turistų, o tai bus naudinga verslui ir svetingumo pramonei.
Gyventojams greitesnis mobilumas reikš galimybę dirbti arba studijuoti bet kuriame Baltijos šalių arba Lenkijos mieste. Įmonėms tai leis pritraukti talentų iš platesnės geografinės teritorijos ir padidinti savo konkurencingumą.
Auga tvaraus transporto populiarumas
„Rail Baltica“ suprojektuota atsižvelgiant į tarptautinius tvarumo poreikius. Keičiant kelių transportą į geležinkelių, mažinami šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir energijos suvartojimo rodikliai.
„LTG Cargo“ krovinių pervežimo verslo plėtros į Vakarus ašis – Lenkija, per kurią šiuo metu tris kartus per savaitę vykdomi intermodaliniai pervežimai Kaunas–Duisburgas.
„Nutiesus visas Baltijos šalis ir Lenkiją jungiančią europinę vėžę, krovinių pervežimas geležinkeliu taps efektyvesnis, spartesnis ir tvaresnis. Skaičiuojama, kad vienas intermodalinis pervežimas nuo kelių nukelia 36 vilkikus. Sujungus Baltijos šalis su Europos TEN-T tinklu, logistikos įmonės galės greičiau ir efektyviau gabenti krovinius, pasiekti naujas rinkas ir plėsti savo veiklą“, – teigė E. Lazauskas.
Perkėlus eismą iš kelių į geležinkelių transportą, išmetamųjų teršalų kiekis vienam keleivio kilometrui ar tonkilometrui gali sumažėti iki 70 proc. Šis perėjimas yra svarbus siekiant Europos Sąjungos klimato tikslų.
Stiprės NATO integracija
„Rail Baltica“ yra strateginis Lietuvos ir Europos Sąjungos infrastruktūros projektas, sustiprinsiantis Baltijos šalių integraciją į NATO gynybos planus ir prisidėsiantis prie aljanso gebėjimo užtikrinti saugumą Baltijos regione.
„Baltijos šalys sudaro NATO rytinį flangą, todėl efektyvus karinių pajėgų judėjimas šioje teritorijoje yra gyvybiškai svarbus tiek atgrasant potencialų agresorių, tiek krizės atveju. Lietuvos turima europinė vėžė padeda pervežti krovinius, tarp jų – ir karinius – nuo Lenkijos sienos iki Palemono. Tolimesnė standartinio pločio vėžė praplės pervežimų galimybes ir palengvins NATO sąjungininkų krovinių pervežimų logistiką“, – sakė E. Lazauskas.
LTG grupės vadovo teigimu, projekto finansavimas iš karinio mobilumo lėšų galėtų prisidėti prie jau esamo finansavimo. „Karinis judumas yra vienas didžiausių pokyčių, dėl ko išaugo projekto apimtis ir parametrai. Infrastruktūros reikalavimai karinių krovinių gabenimui yra didesni, tačiau investicijų poreikis ir nauda – ypač aukšti“, – atkreipė dėmesį E. Lazauskas.
Sparčiai juda tilto per Nerį statybos darbai
Į Lietuvą pristatomos ir greitajam geležinkeliui reikalingos medžiagos: 86 200 tonų skaldos balasto, 30 000 gelžbetoninių pabėgių ir 42 km bėgių.
Šiuo metu vyksta paruošiamieji darbai dar viename 17 km „Rail Baltica“ sankasos ir inžinerinių statinių ruože Šėta–Ramygala.
Sudėtingiausiame „Rail Baltica“ statinyje visose trijose Baltijos šalyse – 1,51 km ilgio tilte per Nerį – atlikti didžiausi Lietuvoje požeminių polių testavimo dabai, prasidės betonavimo ir kolonų darbai.
„Galima pasidžiaugti, kad 2024 metai „Rail Baltica“ ir ją įgyvendinančios „LTG Infra“ komandai buvo esminiai – projekte dirba motyvuoti vadovai, skirtas rekordinis Europos Sąjungos finansavimas – darbai sparčiai pajudėjo ir buvo intensyvūs. Dabar svarbu juos tęsti, laiku rasti reikalingas lėšas ir užtikrinti, kad įgyvendintume šį tiek civilinės, tiek karinės svarbos projektą“, – teigė E. Lazauskas.
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
