Trijų Baltijos šalių ekspertų grupė toliau vysto „Rail Baltica“ infrastruktūros valdymo modelį, kuris užtikrins vieno langelio principu paremtą prieigą prie „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros ir susijusių įrenginių. Šiame plane taip pat sprendžiami technologiniai bei administraciniai veiksniai, kurie sudarys sąlygas sklandžiam tarptautiniam susisiekimui „Rail Baltica“ geležinkeliu organizuoti. Ekspertų grupę sudaro naujai statomą geležinkelių infrastruktūrą savo šalių teritorijoje valdysiančių „LTG Infra“, „Rail Baltic Estonia“ bei „Eiropas Dzelzcela linijas“, kuri yra laikinasis „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros valdytojas Latvijoje, atstovai. Kuriant modelį aktyviai dalyvauja ir šios srities ekspertai bei greitųjų geležinkelių linijas Europoje eksploatuojančios įmonės.
Infrastruktūros valdymo modelis apima 12-ka komponentų iš skirtingų sričių, tokių kaip prieiga prie infrastruktūros, esminės infrastruktūros valdytojo funkcijos dėl pajėgumų suteikimo ir užmokesčio, taip pat techniniai aspektai, tokie kaip eksploatavimo taisyklės, saugumo reikalavimai, eismo valdymas, infrastruktūros priežiūra ir kiti. Kiekvienas elementas yra diskutuojamas ne tik Baltijos šalių ekspertų grupėje, bet ir platesniame rate.
„Šiemet toliau intensyviai vystant naujai tiesiamo geležinkelio infrastruktūros valdymo modelį buvo aktyviai bendradarbiauta su geležinkelių veiklos konsultantais bei įmonėmis, jau eksploatuojančiomis europinio standarto greitųjų geležinkelių infrastruktūrą. Ekspertinės konsultacijos bei rekomendacijos, paremtos kitų Europos Sąjungos valstybių narių infrastruktūros valdytojų praktika, yra ypač naudingos, nes gali būti adaptuojamos „Rail Baltica“ atvejui. Siekiame, kad Baltijos šalims bendradarbiaujant bei ateityje valdant geležinkelių infrastruktūrą būtų taikomi pažangūs veiklos standartai ir praktika“, – kalba „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.
Specialus „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimo formatas buvo sukurtas 2020-aisiais. Tuomet ekspertų komanda pradėjo parengiamuosius darbus dėl „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros valdymo modelio sukūrimo bei pasiruošimo šios infrastruktūros eksploatavimui. Ekspertų grupės galutinis tikslas – sukurti infrastruktūros valdymo modelį, kuris užtikrins atvirą bei patogią prieigą prie „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros suinteresuotiems rinkos dalyviams.
Siekiant, kad traukinių eismas „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūroje galėtų būti pradėtas iš karto po projekto užbaigimo, infrastruktūros valdymo modelio kūrimas bei pasiruošimas infrastruktūros eksploatavimui yra vykdomi paraleliai projekto įgyvendinimui. Plačiau susipažinti su vertinamomis veiklos sritimis ir svarstomomis priemonėmis galima ekspertų grupės parengtoje metinėje veiklos ataskaitoje.
Bendradarbiavimo principai dėl naujai statomos geležinkelių infrastruktūros valdymo modelio kūrimo įtvirtinti ir memorandume, kurį 2023 m. sausį pasirašė „LTG Infra“, „Eiropas Dzelzcela linijas“ ir „Rail Baltic Estonia“ atstovai.
„Rail Baltica“ yra didžiausias Baltijos šalyse geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas yra integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu.