Europos Audito Rūmai šiemet įvertino 8 didžiuosius Europos infrastruktūros projektus 13-oje Europos šalių, įskaitant europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą, Liono–Turino tunelį po Alpėmis, ilgiausią požeminį Brenerio tunelį, Fėmarnbelto tunelį tarp Vokietijos ir Danijos, bei kitus megaprojektus. Visi jie sudaro pagrindinį Transeuropinį transporto tinklą (TEN-T).
Pabrėžiama, kad esamoje geopolitinėje situacijoje vieningas europinis tinklas yra būtinybė kariniam mobilumui ir atsparumui, o „Rail Baltica“ – reikšmingas projektas Europos rytiniame flange.
Lietuva vykdo savo įsipareigojimus, spartina strateginių projektų įgyvendinimą ir išlaiko ambiciją nutiesti geležinkelio „Rail Baltica“ liniją iki 2030 m. pabaigos. Mums labai svarbus Europos Sąjungos valstybių palaikymas, toliau stiprinant Baltijos regiono karinį mobilumą ir atsparumą, o kartu – ir viso rytinio Europos flango saugumą.
Lietuvoje turime didžiausią progresą nuo projekto pradžios: šalyje jau statoma 114 km tarp Kauno ir Panevėžio, brandžiausiame ruože patiesta 8,8 km bėgių, modernizuojama 96 km „Rail Baltica“ linijos nuo Lenkijos iki Kauno. Taip pat paskelbti viešieji pirkimai dėl ruožo Panevėžys–Latvija projektavimo, priežiūros depų ir regioninių stočių projektavimo, šiemet ketinama patvirtinti ruožo Kaunas–Vilnius spec. planą. Dėl to projektui kasmet skiriamas europinis finansavimas.
Be to, nuo 2020 m. Lietuvoje priimta svarbių teisės aktų pakeitimų, leidusių pagreitinti projekto įgyvendinimą. Europos Sąjungos institucijos pripažįsta, kad TEN-T tinklo įgyvendinimas priklauso ne tik nuo megaprojektus įgyvendinančių šalių pažangos, bet ir nuo ilgalaikių Europos Sąjungos investicijų – būtina mažinti finansavimo pertraukas tarp daugiamečių finansavimo programų, numatant tarpinio finansavimo mechanizmus.
Europos Audito Rūmai sistemingai teikia rekomendacijas Europos Komisijai dėl Europos megaprojektų valdysenos ir teisinės bazės siekiant efektyvios TEN-T tinklo plėtros. 2020 m. Europos Audito Rūmai paskelbė analogišką „Rail Baltica“ auditą, kurio išvadose numatė, kad vien geležinkelio linijos neužteks pasiekti visų įmanomų projekto naudų ir rekomendavo išplėsti projektą papildomomis jungtimis.
Po COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje pradžios Baltijos šalys su Europos Komisija susitarė iki 2030 m. prioritetą teikti pagrindinės linijos statyboms, t.y. greitojo geležinkelio sankasai su europine vėže. Prioritetas – europinė infrastruktūra, gerinanti mūsų karinį judumą, didinanti saugumą, atsparumą ir atgrasymą.
Nepriklausomo vertintojo „Boston Consulting Group“ atlikta atnaujinta kaštų ir naudos analizė taip pat parodė, kad toks prioretizavimas leis greičiau „atrakinti“ projekto naudas ir yra perspektyvus. Tolesnė europinio geležinkelio plėtra priklausys nuo ilgamečio Europos Sąjungos biudžeto, dėl kurio valstybės narės kaip tik derasi šiuo metu.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
