Už „Rail Baltica“ projekto Lietuvoje įgyvendinimą atsakinga bendrovė „LTG Infra“ skelbia tris konkursus žemės paėmimo visuomenės poreikiams (ŽPVP) projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugoms įsigyti. Planuojama, kad sutartys su paslaugų teikėjais bus pasirašytos kitų metų pradžioje. Tačiau projektai bus pradėti rengti tik tuomet, kai bus patvirtinti specialieji planai geležinkelio ruožuose, kuriuose šiuo metu vyksta teritorijų planavimas.
„Įgyvendindami šį strateginį projektą taikome praktiką paraleliai vykdyti kelias veiklas. Tad rengiant specialiuosius planus mes skelbiame pirkimus tolimesniam projekto įgyvendinimo etapui – žemės išpirkimui. Tuomet kitąmet, patvirtinus specialiuosius planus, nedelsdami galėsime pradėti žemės išpirkimo procesus“, – sako Dovydas Palaima, bendrovės „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas.
Specialieji planai yra rengiami netoli Kauno ir Panevėžio būsimiems infrastruktūros priežiūros depams bei trims būsimo geležinkelio ruožams: Kaunas – Vilnius, Jiesia (Kaunas) – Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena ir Kauno geležinkelio mazgui.
Šią savaitę paskelbtus konkursus laimėję tiekėjai turės parengti ŽPVP projektus infrastruktūros priežiūros depams ir dviem projekto ruožams – Kauno mazgui bei atkarpai Jiesia (Kaunas) – Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena. Planuojama, kad spalį bus paskelbtas ŽPVP projekto rengimo ir įgyvendinimo konkursas geležinkelio ruožui Kaunas – Vilnius.
„Rail Baltica“ valdymo vadovas pabrėžia, kad žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypuose planuojamas europinės vėžės geležinkelis ar kiti infrastruktūros objektai, visuomet yra tiesiogiai informuojami apie kiekvieną svarbų projekto žingsnį.
„Tik užbaigus teritorijų planavimą ir patvirtinus specialiuosius planus bus pradėti rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai, atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai bei atliekamas turto vertinimas. Apie visus šiuos darbus bus informuojami žemės sklypų bei nekilnojamojo turto savininkai“, – akcentuoja D. Palaima.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.