Į Lietuvą – geriausios tradicijos
„Didžioji Britanija turi itin gilias geležinkelių statybos tradicijas ir bene geriausiai pasaulyje išvystytą geležinkelio tinklą, tad galima sakyti, jog mokiausi iš geriausiųjų įgyvendindama realius projektus. Įvertinus tai, kad Lietuva neturi patirties greitųjų traukinių geležinkelio statyboje, projekto koordinavimo komandoje dirba vos 8 žmonės, padaroma tikrai labai daug, drąsiai Lietuvą galiu įvardinti kaip šio projekto lyderę“, – sako A. Varkalytė, AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ „Rail Baltica“ koordinavimo departamento inžinierė.
Jungtinėje Karalystė specialistė pradėjo dirbti 2013 m., ten prisidėjo prie naujos Londono metro linijos tiesimo Crossrail projekto – vykdė geodezinius matavimus. Įgyta patirtis leido nenutolti nuo geležinkelių visą JK praleistą laiką. Dažniausiai darbas buvo susijęs su geodeziniais matavimais atliekant geležinkelių linijų techninę priežiūrą, rekonstrukciją, modernizavimą.
„Atlikome geležinkelio infrastruktūros elementų monitoringą – matuodavome šlaitų gruntinių vandenų lygį, geležinkelio bėgių geometrijos pokyčius, vertindavome nukrypimus ir galimas rizikas. Pamažu sukaupiau tikrai vertingą „know-how“ kokios problemos gali iškilti greitaeigių traukinių geležinkelio linijose ir kaip svarbu dirbti saugiai, mačiau daromas planavimo klaidas, kurių pasitaiko net tokią patirtį turinčioje šalyje kaip Jungtinė Karalystė“, – pasakoja A. Varkalytė.
Dalis darbų buvo tiesiogiai susijusi su tuo, kas bus dabar daroma tiesiant naują „Rail Baltica“ liniją. Pavyzdžiui, vieno projekto metu (Great Western Electrification Programme), kuriame dalyvavo mergina, buvo elektrifikuojama geležinkelio linija iš Londono į Velsą.
„Rail Baltica“ taip pat bus elektrifikuota. Ir šis darbas nėra tik laidų nutiesimas, iššūkių daug daugiau. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje elektrifikuojant esamą geležinkelio liniją po dalimi tiltų ir viadukų reikėjo žeminti esamą geležinkelio liniją, siekiant pritaikyti esamą infrastruktūrą elektrifikuotiems traukiniams“, – dalinasi projekto detalėmis inžinierė.
Dėmesys jautriausiai vietai – planavimui
Darbą Jungtinėje Karalystėje sustabdė motinystė ir A. Varkalytė labai apsidžiaugė radusi su geležinkeliais susijusį darbą Lietuvoje.
„Vaikus kartu su vyru norėjome auginti Lietuvoje. Tad dabartinis darbas atsirado labai laiku ir vietoje – toks kur galiu panaudoti sukauptą patirtį man labai įdomioje srityje. Čia laukia dar didesni iššūkiai, nes JK buvo įgyvendinami nacionaliniai projektai, o čia – tarptautinis“, – sako specialistė.
Šiuo metu komanda, sudaryta iš „Lietuvos geležinkelių infrasruktūros“, Latvijos „Eiropas dzelzceļa līnijas“, Estijos „Rail Baltic Estonia“ ir bendros koordinavimo įmonės „RB Rail“ atstovų, yra apmokoma dirbti naujai įdiegta programa „Primavera P6“, kurios pagalba bus realiu laiku vertinamos rizikos, projekto darbų, kaštų pasiskirstymai, galimos silpnos vietos, lengviau suprantamos sąsajos tarp skirtingų projekto įgyvendinimo veiklų
„Tai labai prasmingas ir naudingas darbas. Kiek teko įsitikinti, viena silpniausių visų projektų vietų yra būtent planavimas, nes čia padaryta klaida gali lemti reikšmingus vėlavimus, finansų stygių ar perteklių, neteisingą darbų ir kitų resursų paskirstymą. Maža klaida gali turėti dideles pasekmes. Kai veiklą vykdo ne viena, o trys valstybės, tai itin svarbu“, – pasakoja A. Varkalytė.
Šiuo metu vyksta „Primavera P6“ diegimo stadija, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir projektą koordinuojančios trijų šalių bendrovės „RB Rail“ specialistai viso projekto duomenis perkelia į programą, kurios pagalba specialistai vėliau turės visą reikiamą ir, svarbiausia, vieningą informaciją apie geležinkelio projektavimo ir statybos eigą, matys ką daro kolegos, kokius veiksmus būtina atlikti, kad nekiltų nesklandumų. Tai itin pagelbės valdant kylančias rizikas.
Didžiausias geležinkelio projektas
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros statybos projektas Baltijos šalių istorijoje, kurio metu per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis. Projekto statybos, kurių suplanuota įgyvendinimo vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Bendras „Rail Baltica“ ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. „Rail Baltica“ projektas taip pat numato dvi atskiras atšakas: Lietuva išsikovojo, kad būtų pastatyta Kauno-Vilniaus jungtis, o Latvija ketina sujungti Rygą su oro uostu.
Projekto „Rail Baltica“ pirmąjį etapą Lietuva įgyvendino 2015 metais – europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno. Šio etapo metu įrengta 123 km ilgio europinio standarto tarpvalstybinis geležinkelis, kuriuo tarp Kauno ir Balstogės kursuoja keleiviniai traukiniai. Ateityje šis ruožas bus modernizuotas, kad keleiviniai traukiniai, kaip visoje „Rail Baltica“, galėtų važiuoti maksimaliu 249 km/h greičiu.
Šiuo metu aktyvūs „Rail Baltica“ statybos darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge, kuriuos užbaigus iš Kauno į Lenkiją ir toliau į Vakarų Europą galės vykti krovininiai traukiniai.
AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.