„Rail Baltica“ ruožų Kaunas (Jiesia)–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena bei Kaunas–Vilnius programos vadovo pareigas pradėjo eiti Darius Vansevičius. Jis vadovauja apie 192 km ruožų darbams, kur vyksta planavimo, projektavimo, žemių išpirkimo ir kiti pasirengimo darbai.
Į „LTG Infra“ „Rail Baltica“ komandą D. Vansevičius perėjo iš bendros trijų šalių įmonės „RB Rail AS“, tad yra išsamiai susipažinęs su projektu. „Dabartinė pozicija leidžia tiksliai apibrėžti strategiją ir veiksmus, kurių imsimės. Džiaugiuosi, kad projekte dirba specialistų komanda, turinti šiuolaikišką požiūrį į projektų valdymą ir didelį norą spartinti procesą“, – sakė D. Vansevičius.
– Europinė vėžė jungia Palemoną ir Lenkijos pasienį – šiuo ruožu gabenami kariniai kroviniai. Ko reikia, kad jis taptų integralia „Rail Baltica“ projekto dalimi?
– „LTG Cargo“ krovinius perveža 1435 mm pločio europine vėže, kuria taip pat atgabenama NATO sąjungininkų karinė įranga. Kauno intermodalinis terminalas ženkliai prisideda prie logistikos efektyvumo didinimo ir tvarumo skatinimo. Ši linija reikšminga Lietuvos saugumo stiprinimui – vieno svarbiausių prioritetų, kuriuos įgyvendinome šio projekto dėka.
Esamas 1435 mm ruožas buvo tiesiamas matant poreikį susijungti su Europos geležinkelių infrastruktūra, dabar planuojamas modernizuoti. Ateityje jis bus sujungtas su nauja infrastruktūra – turės papildomas regionines jungtis.
– Kodėl nutarta jungtį su Lenkija pradėti statyti būtent nuo pasienio su kaimynais, o ne priešinga kryptimi, kaip planuota anksčiau?
– Siekiame įgyvendinti valstybinės svarbos strateginius planus ir parodyti kaimynams vykdomo projekto brandą bei pasirengimą bendradarbiauti tiesiant jungtį tarp šalių. Modernizavus atkarpą Lenkijos siena–Marijampolė, išaugs traukinių greitis, dėl to paspartinsime susisiekimą. Galiausiai, tai padės efektyviau transportuoti medžiagas statybos darbams, kurių apimtis vis augs.
Stebime sėkmingus kaimynų geležinkelių infrastruktūros projektus, palaikome ryšį, kad nuosekli ir kryptinga mūsų strategija užtikrintų, jog būtų įgyvendinti visi būtini funkcionalumo ir tranzito reikalavimai.
– Kaunas–Vilnius yra ir labiausiai urbanizuotas ruožas, ar būtent tai kelia didžiausius iššūkius?
– Tai – techniškai sudėtingas ruožas dėl sąlyčio taškų su miestais ir gyventojais. Šiuo metu vyksta baigiamieji teritorijų planavimo darbai rengiant specialųjį planą ir poveikio aplinkai ataskaitos rengimas. Dabartinis globalaus „Rail Baltica“ projekto tikslas – susijungti su kaimyninėmis šalims ir turėti veikiančią liniją, kuri užtikrins karinį mobilumą, keleivinius maršrutus, krovinių pervežimus. Skaičiuojame, kad Kaunas taps reikšmingu, visas linijas sujungsiančiu centru.
– Inžinieriaus karjerą pradėjote anksčiau nei gavęs pirmąjį LEGO rinkinį. Kuo jus žavi inžinerija, statyba ir infrastruktūros megaprojektai?
– Inžinerija mane pasirinko nuo mažų dienų – visada žavėjo statiniai, ypač – tiltai. Prisimenu, kaip prieš stojant į universitetą su draugu tvarkėme namų stogą. Apsipirkome statybinių prekių parduotuvėje ir remdamiesi tuo metu turimomis žiniomis jį sutvirtinome – stogas tebestovi iki šiol. Laikui bėgant įgūdžiai tobulėjo, „pasidaryk pats“ projektai sudėtingėjo. Dabar didžiuojuosi, kad statydami infrastruktūrą su kolegomis prisidedame prie ilgalaikės visuomenės gerovės.
