Naujienos

„Rail Baltica“ projektavimo padalinys oficialiai pradėjo Kauno mazgo dalies projektavimo darbus

Kauno geležinkelio stotis

LTG grupėje įkurtas „LTG Infra“ „Rail Baltica“ projektavimo padalinys oficialiai pradėjo Kauno mazgo dalies projektavimo darbus. Tai – vienas sudėtingiausių ruožų Lenkijos–Latvijos koridoriuje dėl aplinkinių urbanizuotų ir gamtinių teritorijų.

Pernai „LTG Infra“ ėmėsi iniciatyvos kurti greitųjų geležinkelių projektavimo kompetencijų centrą, kuris papildys ir sustiprins rinkos galimybes. Ilgainiui šis padalinys, sukaupęs greitųjų geležinkelių ir modernios infrastruktūros projektavimo patirtį, galės pasiūlyti savo kompetencijas ir už Lietuvos ribų, taip pat įgyvendinant tolimesnę europinės vėžės tinklo plėtrą.

Strateginis mazgas

Kauno mazgas – sudėtinga tarptautinės „Rail Baltica“ linijos dalis. Pirmiausia, Kaunas yra strateginėje vietoje, kur susikerta europinė (1435 mm) ir esama plačioji vėžė (1520 mm), todėl čia reikia sprendinių, leidžiančių integruoti skirtingas geležinkelio sistemas.

Antra, projektas vykdomas tankiai urbanizuotoje teritorijoje, kur būtina suderinti naują infrastruktūrą su esamais keliais bei komunikacijomis.

Kauno mazge suplanuota plati infrastruktūra – vystomas Palemono intermodalinis terminalas, pertvarkoma Palemono stoties infrastruktūra, tiltas per Kauno hidroelektrinę. Galiausiai, projektai turi atitikti Europos Sąjungos (ES) TEN-T tinklo standartus, todėl Kauno mazgas tampa ne tik techniniu, bet ir logistikos bei planavimo iššūkiu.

„LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas pabrėžia, kad padalinys dirba pagal sėkmingai Europoje taikomą modelį – dalis projektavimo darbų ir toliau bus atliekama skelbiant atvirus konkursus rinkai, kita dalis – įgyvendinama vidaus ištekliais.

„Tokiu būdu užtikrinamas spartus, tęstinis infrastruktūros vystymas. Tai ypač aktualu tokiuose urbanizuotuose ruožuose, kuriuose pirmiausia reikia priimti principinius sprendinius, o jų projektavimą galima vykdyti ir pasitelkiant šios srities partnerius“, – sako V. Žalimas.

Kaunas – ypač svarbus centras Lietuvos „Rail Baltica“ linijoje. „Nutiesus greitojo geležinkelio liniją Kauno tarptautinė stotis kasdien aptarnaus daugiau keleivių nei Vilnius ir maždaug triskart daugiau keleivių nei šiuo metu, taigi Kaunas taps svarbiu logistikos centru“, – teigia „Rail Baltica“ projektavimo padalinio vadovas Mykolas Dumbrava.

„Rail Baltica“ statyba Lietuvoje

Inžinerijos klasė

Pernai suformuotas „Rail Baltica“ projektavimo padalinys pritraukė specialistų, turinčių greitųjų geležinkelių projektavimo patirties ir net paskatino lietuvius, dirbusius šalyse, turinčiose greitųjų geležinkelių linijų, grįžti dirbti į Lietuvą.

Be to, siekiant stiprinti inžinerinės karjeros prestižą Lietuvoje ir skatinti, kad kuo daugiau jaunuolių rinktųsi tiksliuosius mokslus, inicijuota edukacinė programa moksleiviams, „Inžinerijos klasė“. Jos metu „LTG Infra“ darbuotojai grįžta į alma mater mokyklas, kad pristatytų projektą kaip patrauklią karjeros galimybę ateityje.

Įkvėpti jaunimą rinktis inžinerijos studijas ar domėtis infrastruktūros projektais, projektavimu ir saugumo sprendimais – aktuali užduotis, kai stojančiųjų į tiksliųjų mokslų studijas Lietuvoje kasmet mažėja.

„Rail Baltica“ projektavimo padalinio vadovas Mykolas Dumbrava

„Projektavimo padalinio tikslas – užtikrinti spartų projektų įgyvendinimą, taip pat projektuoti kitas Lietuvai reikalingas geležinkelio linijas ir infrastruktūros objektus, įtraukiant tiek specialistus iš užsienio, į Lietuvą grįžtančius tautiečius, tiek būsimus inžinierius, kuriuos jau dabar skatiname rinktis inžinerijos studijas bei ateityje prisidėti prie Baltijos šalių regiono ekonomikos “, – sako projektavimo padalinio vadovas M. Dumbrava.

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.