Bendradarbiavimas su ūkininkais
„Lietuvos istorijoje tai pirmas kartas, kai valstybėms reikmėms paimta žeme ūkininkams leidžiama naudotis tol, kol prasidės realūs statybos darbai. Žinoma, šiuo atveju ūkininkai turi prisiimti tam tikras rizikas, nes pasėliai gali nukentėti dėl atliekamų parengiamųjų darbų, bet prieš juos atliekant kalbamės su rangovais, kad būtų kuo mažiau žalos“, – sako AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktorius Karolis Sankovski.
Visuomenės poreikiams paimti žemės plotai gali būti suteikiami laikinai naudoti tik tiems asmenims, kurie iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios naudojosi šiais žemės plotais. Leidimas laikinai naudotis valstybine žeme suteikiamas iki tol, kol šis valstybinės žemės plotas bus pradėtas naudoti visuomenės poreikiams, t. y. perduotas suinteresuotai institucijai.
Dėl mokesčio taikymo spręs rajonų savivaldybės
Leidimai laikinai naudotis žeme išduodami NŽT regioniniuose padaliniuose, už naudojamą žemę mokamas nuomos mokestis, kuris pagal galiojančią tvarką gali siekti iki 4 proc. žemės vertės, sumą nustato ir mokestį renka konkretaus rajono Savivaldybės Taryba.
„Mes ketiname kreiptis į rajonų, per kurias eis „Rail Baltica“, savivaldybes, su siūlymu panaikinti mokesčius tiems sklypams, kurie yra paimti visuomenės reikmėms. Šiaip ar taip, dėl atliekamų parengiamųjų darbų, veikla šiuose sklypuose labiau rizikinga. Tačiau galutinį sprendimą priims rajonų Savivaldybių Tarybos“, – sako K. Sankovski.
Nuostoliai, kurie vykdant žemės ūkio veiklą gali būti patiriami dėl visuomenės poreikiams paimtoje žemėje numatomų atlikti tyrinėjimų (archeologinių, kultūros paveldo, karo paveldo tyrimų, gręžinių, geofizinių, inžinerinių geologinių, geotechninių tyrimų, geodezinių, kartografinių ir topografinių matavimų), vietovės apžiūrų ir kt., nebus atlyginami. Ypatingos valstybinės svarbos projekto ,,Rail Baltica“ rengėjai įpareigoti galimus tyrimus ir vietovės apžiūras vykdyti atsakingai, darant kiek įmanoma mažiau nuostolių žemės ūkio veiklai.
Galimybės dirbti žemę ir kitąmet
Šiemet dalis ūkininkų jau pasinaudojo galimybe ūkininkauti žemėse, per kurias eis europinio geležinkelio vėžė. Pagal bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, kuri yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje, planus, daugumoje paimtų sklypų žemės ūkio darbus bus galima dirbti ir 2020-aisiais, mat realūs statybos darbai, planuojama, prasidės tik ateinančių metų spalį. Arčiau Latvijos sienos esančiame ruože, tikėtina, bus galima darbuotis ir 2021 metais, šie planai dar tik rengiami.
„Tačiau kiekvieno sklypo savininkas turėtų įsivertinti rizikas ir pasirinkti atitinkamas veiklas. Projektas yra didelis, kai kurie darbai gali prasidėti anksčiau, kai kurie vėliau, tad ateinančiais metais tikrai nerekomenduotumėme sodinti kultūras, kurių derlius nuimamas labai vėlai“, – sako K. Sankovski.
NŽT nuo 2018 metų antros pusės iki dabar projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti priėmė sprendimus Panevėžio, Pasvalio, Kauno, Jonavos ir Kėdainių rajonuose visuomenės poreikiams paimti 1360 sklypų, kurių bendras plotas siekia apie 1240 ha. Maždaug ketvirtadalį šio ploto sudaro miško žemė, o 187 ha –valstybinės žemės sklypai.