Šiemet sukako 20 metų nuo Lietuvos įstojimo į NATO, o kitais metais minėsime NATO pajėgų integravimo vieneto (NFIU), kuris atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant ilgalaikės saugumo ir stabilumo perspektyvos užtikrinimą regione, įsteigimo dešimtmetį.
Kad Lietuvos saugumas būtų garantuotas, o sąjungininkai galėtų vykdyti savo įsipareigojimus, svarbus yra ne tik priklausymas šiai organizacijai, patvirtinti gynybos planai, bet ir pasirengimas juos vykdyti bei tam pritaikyta infrastruktūra.
Kuo svarbi „Rail Baltica“ jungtis tarp Lenkijos ir Baltijos šalių
2030 metais planuojama geležinkeliu sujungti Baltijos šalis – bus nutiestas „Rail Baltica“ elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, jungsiantis Lietuvą, Lenkiją, Estiją, Lenkiją ir Suomiją.
LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas sako, kad „Rail Baltica“ yra ypatingos valstybinės svarbos projektas, kurį užbaigus, nebeliks būtinybės iš Lenkijos vykstančius tiek civilinės, tiek karinės paskirties krovinius perkelti nuo europinės vėžės ant plačiosios.
„Krizinėse situacijose laikas ir greitis yra esminiai dėmenys. Toks infrastruktūros suvienodinimas leis sutaupyti maždaug vieną dieną. Tai reiškia, kad sąjungininkai be papildomų trikdžių galės pasiekti šiauriausią Baltijos regiono kraštą. Jei prireiktų evakuoti gyventojus, „Rail Baltica“ taip pat suvaidintų lemiamą vaidmenį“, – kalba jis.
NATO FIU Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas (Danijos kariuomenė) pabrėžia, kad nenutrūkstančios geležinkelio jungties iš Lenkijos į tris Baltijos šalis užtikrinimas yra svarbus viso regiono gynybos ir saugumo planams.
„Todėl pagrindinės infrastruktūros, tokios kaip „Rail Baltica“, apsaugos planai bus įgyvendinami bendradarbiaujant Lietuvai ir NATO“, – pabrėžia jis.
NATO šalių saugumo tiltas
Geležinkelis visame pasaulyje išlieka optimaliausia transporto priemone dideliems įvairios įrangos bei krovinių kiekiams pervežti sausuma. Tai aktualu ir naudinga tiek verslui, tiek šalies gynybai.
Pulkininkas P. Nielsenas pastebi, kad nepaisant esamos europinės vėžės nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Palemono, geležinkeliai susiduria su logistinėmis problemomis, kai tenka keisti vėžes. Bėgių pločio skirtumas egzistuoja tarp Lenkijos (europinė 1435 mm) ir Baltijos šalių (1520 mm), o terminalų, kur toks keitimas gali būti atliekamas, skaičius dar yra ribotas.
Šiuo metu yra dvi galimybės pervežti karinius krovinius. Jei galutinis kelionės tikslas yra Lietuvoje, traukiniai gali važiuoti esama standartinio pločio geležinkelio linija iki Kauno intermodalinio terminalo (šalia Palemono geležinkelio stoties) arba Šeštokų stoties, kur kroviniai iškraunami ir toliau transportuojami keliais.
Jei traukiniai vyksta į Latviją ar Estiją, jie gali važiuoti esama standartinio pločio geležinkelio linija iki vieno iš trijų terminalų: Kauno intermodalinio terminalo, Šeštokų stoties arba Mockavos stoties, atliekamas vėžės keitimo procesas, o kelionė tęsiama plačiosios vėžės tinklu iki galutinės paskirties vietos.
„Tai gali apsunkinti susisiekimą ar sukelti vėlavimų. Baigus „Rail Baltica“ projektą, kai visa geležinkelių infrastruktūra bus integruota ir nebeliks šių trukdžių, greitieji traukiniai galės pasiekti kelionės tikslą laiku ir be sustojimų“, – apie reikšmingą logistikos pokytį kalba pulkininkas P. Nielsenas.
Svarbu paminėti, kad šis projektas jau dabar ne tik palengvina NATO pajėgų judėjimą, bet ir simbolizuoja Baltijos šalių sugrįžimą į vakarietišką saugumo ir bendradarbiavimo sistemą. Geležinkelio vėžių skirtumas buvo įrengtas sovietinės okupacijos metais, siekiant dar labiau atskirti Baltijos šalis nuo Vakarų.
Įgyvendindamos „Rail Baltica“ projektą, Lietuva, Latvija ir Estija atkuria tiesioginį susisiekimą su Vakarų Europa ir sugrįžta į Vakarų pasaulį ne tik politiniu aspektu, bet ir logistikos – nebelieka fizinio, susisiekimą traukiniais apsunkinančio barjero.
„Rail Baltica“ strateginė reikšmė kariniam mobilumui
Geležinkelių infrastruktūra Europoje yra ne tik ekonominio, bet ir karinio mobilumo stuburas, užtikrinantis efektyvų pajėgų ir įrangos judėjimą bei dislokavimą.
„Rail Baltica“ projektui čia tenka ypatingas vaidmuo: jis yra sudėtinė Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra–Baltijos jūra“ dalis. Tai ypač aktualu šiais neramiais laikais. Jau dabar, siekiant užtikrinti Lietuvos saugumą, į šalį atvyksta vis daugiau NATO karinių traukinių. Palyginti su 2019 metais, 2023 ir 2024 m. jų skaičius išaugo 40 proc.
„Priklausomybė vien nuo kelių infrastruktūros būtų pernelyg didelė našta ir ribotų strateginį lankstumą. Nuolat bendraujame su NATO ir Europos Sąjungos institucijomis, aiškindamiesi, kaip geriausiai Lietuvos infrastruktūra patenkintų esamus ir būsimus karinius poreikius. Neabejojame, kad „Rail Baltica“, kuri atitiks europinį vėžės standartą ir greitį, yra esminis ir prioritetinis projektas mūsų saugumui, kurį užtikrina tiek vietos, tiek sąjungininkų pajėgos“, – įsitikinęs E. Lazauskas.
Pasak jo, geležinkelių infrastruktūra buvo vystoma, sukurtos specialios paslaugos sąjungininkams dar iki karo Ukrainoje pradžios tiek plačiojoje, tiek europinėje geležinkelio vėžėje.
Jau įrengta europinė vėžė nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Palemono yra nuolat naudojama krovinių pervežimui, tarp jų – ir sąjungininkų kariniams kroviniams, atvykstantiems iš Europos.
Ilgalaikės stabilumo perspektyvos kuriamos dabar
Nors „Rail Baltica“ infrastruktūra tinka kariniams poreikiams, tačiau ji itin pasitarnaus verslui bei gyventojams: bus galima greičiau pervežti įvairesnių krovinių bei patogiai keliauti.
Neabejotina, kad tokia svarbi logistikos arterija dėl savo strateginės reikšmės gali tapti ir potencialaus agresoriaus taikiniu. Tačiau pulkininkas P. Nielsenas ramina, kad „Rail Baltica“ ne tik padidins NATO pajėgų mobilumą, bet ir sustiprins regiono atsparumą agresijai: „Geresnis susisiekimas leis greitai reaguoti į bet kokias grėsmes, užtikrinti stabilumą ir saugumą regione, o užbaigus šį projektą, operacijų planavimas ir vykdymas bus dar greitesnis bei paprastesnis“.
Jis pabrėžia, kad pagrindinės infrastruktūros, tokios kaip „Rail Baltica“, apsaugos planai bus įgyvendinami bendradarbiaujant Lietuvai ir NATO.
E. Lazauskas sako, kad siekiant sumažinti ir užkardyti potencialias grėsmes, jau dabar diegiamos įvairios priemonės, kurios apima fizinio saugumo stiprinimą, stebėjimo sistemas ir kibernetinio saugumo sprendimus.
LTG grupės generalinis direktorius tikina, kad „Rail Baltica“ bus neatsiejama nuo naujausių NATO ir ES technologinių standartų, įskaitant pažangias signalizacijos sistemas, tokias kaip Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS), kuri užtikrina, kad traukiniai galėtų važiuoti per kelias šalis be papildomų trikdžių, taip sutrumpinant kelionių laiką ir gerinant saugumą.
Be to, „Rail Baltica“ integravimas į platesnį Europos geležinkelių tinklą didins ekonominį stabilumą, nes skatins prekybą ir mobilumą, taip dar labiau prisidedant prie bendro regiono stabilumo.
LTG grupė taip pat inicijavo strateginę „FREE Rail“ programą, kuri ir skirta ne vien fizinei geležinkelių integracijai į europinį tinklą, bet ir technologinei bei informacinei integracijai. Toks visapusiškas požiūris į saugumą užtikrina, kad „Rail Baltica“ išliktų patikima regiono gynybos infrastruktūros dalis ir bendrai stiprina mūsų atsparumą prieš nedraugiškas šalis.
