Sėkmingam „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui nepakanka vien įrengti sankasą, bėgius ir kitus statinius. Infrastruktūra turi būti integruota į bendrą Europos greitųjų geležinkelių sistemą, atitikti aukščiausius Europos Sąjungos saugos standartus ir būti sertifikuota kaip tinkama eksploatacijai.
Todėl šio projekto reikalavimai gerokai viršija tradicinių infrastruktūros projektų ribas. Čia svarbūs ne tik fiziniai darbai, bet ir visa jų pagrindimo bei įrodymų grandinė – būtina ne tik atitikti projektinius, statybos ir kokybės reikalavimus, bet ir įrodyti visos geležinkelių sistemos – kelio, signalizacijos, energijos, valdymo ir kitų – tarpusavio suderinamumą.
Sertifikavimo iššūkis
Europinės vėžės statybos pabaigoje bus reikalinga įrodyti, kad greitojo geležinkelio eksploatacijai privalomi reikalavimai tinkamai įgyvendinti, patikrinti ir dokumentuoti. Šie įrodymai kaupiami nuo pat projektavimo darbų pradžios, statybų, testavimo ir bandymų bei eksploatacijos metu.
„Būtent ši įrodymų grandinė teikiama nepriklausomiems saugos ir techninės atitikties vertintojams. Be palankaus saugos ir atitikties vertinimo infrastruktūra paprasčiausiai negalėtų būti perduota naudojimui“, – pabrėžia projektą Lietuvoje įgyvendinančios „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.
Pasak jo, tarptautinė praktika rodo, kad didieji infrastruktūros projektai susiduria ne tik su statybos iššūkiais, bet – baigiamajame etape – ir su posistemių integravimo, atitikties reikalavimų įrodymų ir sertifikavimo procesų iššūkiais.
„Partneriams gali atrodyti, kad „Rail Baltica“ projekte reikalaujama perteklinės dokumentacijos ar papildomų procedūrų. Taikomi standartai gali atrodyti griežtesni, tačiau jų tikslas nėra apsunkinti rinką. Svarbiausia – užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendinamas kontroliuojamai ir saugiai, su aiškiu procesų atsekamumu bei pakankamais įrodymais sertifikavimui – priešingu atveju išplėtota infrastruktūra grįžtų į statybos etapą“, – sako V. Žalimas.
Rinkai – konsultacijos
„LTG Infra“ organizuoja konferencijas rinkos dalyviams, o taip pat yra pritraukusi reikalingų tarptautinių ekspertų, kurie rangovams bei tiekėjams teikia konsultacijas ir padeda integruoti Europos Sąjungos standartus, sistemų inžinerijos ir atitikties reikalavimus į jų veiklą.
„LTG Infra“ „Rail Baltica“ sistemų inžinerijos ir atitikties vadovas Artūras Minkevičius sako, kad rangovai jau viešojo konkurso metu turi įsivertinti, ar gebės užsitikrinti reikiamas kompetencijas savo komandose, tinkamai suplanuoti žmogiškuosius resursus, terminus ir biudžetą. Tai ypač svarbu, nes sistemų inžinerijos ir atitikties specialistų rinkoje trūksta.
„Viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys rinkos dalyviai turi suprasti, kad projektavimo gairės, techninės specifikacijos, sistemų inžinerijos, kokybės, saugos ir atitikties reikalavimai nėra formalūs dokumentai, kuriuos galima „susitvarkyti vėliau“ – kalba A. Minkevičius. – „LTG Infra“ teikiamos konsultacijos rinkai naudingos abiem pusėms: gauname aiškesnį rinkos grįžtamąjį ryšį, o tiekėjai gali tiksliau įsivertinti, ar turi pakankamai kompetencijų, resursų ir partnerių. Tai padeda užtikrinti sklandesnį projekto įgyvendinimą, laiku pasirengti atitikties vertinimui ir sumažinti papildomų korekcijų poreikį vėlesniuose etapuose.“
Be atitikties nėra eismo
Jungtinėje Karalystėje dirbęs ir į Lietuvą grįžęs sistemų inžinerijos ir atitikties vadovas A. Minkevičius sako, kad tarptautinėje praktikoje didelio masto greitųjų traukinių ir stočių infrastruktūros projektai gali vėluoti ne tik dėl finansavimo ar statybos darbų, bet ir dėl posistemių integravimo, saugos reikalavimų, kokybės įrodymų ir sertifikavimo iššūkių.
Vienas dažnai minimas pavyzdys – HS2 projektas Jungtinėje Karalystėje, kuris susidūrė su nepakankamu projektavimo brandumu, per ankstyvu perėjimu į statybą ir kaštų augimu. HS2 patirtis buvo svarbi pamoka dabar vykdomiems infrastruktūros megaprojektams, kaip „Rail Baltica“.
„Europos Sąjungoje geležinkelių infrastruktūra gali būti pradėta eksploatuoti tik įrodžius, kad ji atitinka taikomus techninės sąveikos ir saugos reikalavimus, yra techniškai suderinta ir saugiai integruota į bendrą geležinkelių sistemą. Infrastruktūros sauga turi būti nuosekliai valdoma ne tik ja projektuojant ir statant, bet ir eksploatuojant bei vėliau prižiūrint“, – kalba pašnekovas.
Sistemų inžinerija ir aukšti standartai – būtina sąlyga tam, kad „Rail Baltica“ taptų saugiai veikiančia, patikimai integruota Europos geležinkelių sistemos dalimi.
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
