„Rail Baltica“ – tai ne tik greitojo geležinkelio statyba, bet ir viena pažangiausių skaitmeninių transformacijų transporto infrastruktūros sektoriuje. Šio megaprojekto įgyvendinimas neatsiejamas nuo inovatyvių technologinių sprendimų, užtikrinančių tikslumą, saugumą ir efektyvumą planavimo bei statybų etapais, o taip pat – ateityje, veikiant greitojo geležinkelio linijai.
BIM technologija – tai pažangus skaitmeninis modeliavimas, leidžiantis projektuoti visą geležinkelio infrastruktūrą milimetro tikslumu. Išmanusis 3D modelis leidžia virtualiai „pastatyti“ infrastruktūrą, juo suprojektuojama ne tik geležinkelio trasa, bet ir bėgiai, inžineriniai statiniai ar stotys, užtikrinant, kad būsimi statiniai būtų suplanuoti be klaidų.
„Be šiuolaikinių sistemų „Rail Baltica“ projekto valdymas būtų gerokai sudėtingesnis ir užimtų daugiau laiko, jos integruoja įvairius duomenų šaltinius, pateikia 3D modelius ir palengvina jų atnaujinimą realiuoju laiku, o tai gerokai sumažina tradicinių dokumentų poreikį. Tokio sudėtingo projekto kaip „Rail Baltica“, projektavimo, statybos ir techninės priežiūros dokumentacija lengvai sudarytų dešimtis tūkstančių puslapių“, – kalbėjo „Rail Baltica“ įgyvendinančios „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.
Užtikrina saugą
„Rail Baltica“ projekte nuo pat jo įgyvendinimo pradžios aktyviai diegiamos BIM (statinio informacinio modeliavimo) ir GIS (geografinės informacinės) sistemos, kurios leidžia virtualiai valdyti statinį dar prieš pradedant statybos darbus.
„Rail Baltica“ BIM vadovo Jono Gražio teigimu, be kita ko, BIM praktika leidžia realiu laiku stebėti statybų eigą naudojant 4D grafiką.
„4D modeliavimas, integruojantis laiko dimensiją, leidžia realiu laiku sekti ir valdyti statybos procesus. Naudojant taškų debesų technologiją (dronų skenavimą) ir automatines skenavimo sistemas, ženkliai sumažinama klaidų tikimybė, išvengiama brangiai kainuojančių pakeitimų statybos eigoje ir tiksliau planuojami darbai. Tai užtikrina aukštesnį efektyvumą ir saugumą.
Šis inovatyvus projektų valdymo metodas tampa neatsiejama šiuolaikinių statybų dalimi visame pasaulyje, nes modernios technologijos leidžia optimizuoti išteklius, išvengti vėlavimų ir pasiekti aukščiausią projektavimo bei statybos darbų kokybę“, – teigė J. Gražys.
„Rizzani de Eccher“ tilto per Nerį BIM modelis
Prisideda prie tvarumo tikslų
Sukurtas skaitmeninis dvynys ne tik padeda išvengti potencialių projektavimo ar statybos klaidų, BIM 3D modelyje suplanuoti darbai leidžia sumažinti poveikį aplinkai ir CO₂ emisijas dėl greitesnio bei efektyvesnio procesų valdymo.
„Statistiškai, apie 70 proc. visų statinio CO₂ emisijų susidaro būtent statybos metu. Dėl efektyvesnio procesų valdymo statybos trukmė ir statybų kaštai gali sumažėti apie 10–20 proc. – tai ne tik leidžia optimizuoti išlaidas, bet ir prisideda prie tvarumo tikslų“, – sakė „LTG Infra“ vadovas.
BIM technologijos naudojamos ne vien projektavimo ir statybų etapais, taip pat išlieka svarbios ir eksploatacijos metu. Skaitmeninis dvynys leidžia efektyviai administruoti ir prižiūrėti infrastruktūrą –pavyzdžiui, greitai identifikuoti reikalingus pakeitimus, priežiūros darbus ar remontą. Kadangi duomenys fiksuojami skaitmeninėje erdvėje, informacija lengvai pasiekiama realiuoju laiku, taupo resursus ir žmogiškuosius išteklius.
„Gali būti, kad ateityje BIM specialistų poreikis didės, nes skaitmeninės technologijos tampa neatsiejama statybų ir infrastruktūros projektų dalimi. Todėl svarbu juos ugdyti jau dabar, kad galėtume sėkmingai diegti inovacijas ir užtikrinti efektyvią jų priežiūrą“, – teigė „LTG Infra“ BIM inžinierius J. Gražys.
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
