„Rail Baltica“ tilto per Nerį rangovas „Rizzani de Eccher“ į statybų vietą Jonavos r. atvežė spraustasienes – tai žymi naują tilto statybų etapo pradžią. Iš apsauginių spraustasienių bus formuojamas laikinas perimetras, leisiantis saugiai dirbti įrengiant tilto polių galvenas. Vėliau jos bus ištraukiamos iš žemės ir išardomos.
1,51 km ilgio tiltas per Nerį – vienas sudėtingiausių infrastruktūros objektų Lietuvos istorijoje ir ilgiausias „Rail Baltica“ tiltas. Iki šiol vyko daug parengiamųjų statybų darbų – iš numatytų 376 tiltą laikysiančių polių jau yra įrengti 262. Viso jų įrengimui panaudota 7,6 tūkst. kubinių metrų betono.
„Tai – sudėtingos struktūros statinys. Ispanų projektuotojas IDOM parengė tilto kolonų sprendinius, kuriuos teko detalizuoti ir patikslinti. Statybos rangovas, gavęs detalius projekto sprendinius, turėjo juos įsivertinti ir parinkti darbų technologiją taip, kad prie upės esančios atramos būtų įrengtos griežtai laikantis aplinkosauginių reikalavimų ir darant kuo mažesnį poveikį Neries upei. Atsižvelgus į aplinkosaugos, darbų technologijos bei darbų saugos reikalavimus, rangovas „Rizzani de Eccher“ detalizavo ir papildė spraustasienių įrengimo sprendinius, kurie leis vykdyti kitą pamatų įrengimo etapą – įrengti polių galvenas, ant kurių vėliau bus įrengiamos tilto atramos“, – kalbėjo „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Justas Vyžintas.
Tilto per Nerį sudėtingumas pasižymi ne tik ilgiu, bet ir aukščiu (40 metrų). Jo statybose naudojamos trys įrengimo technologijos: judančių pastolių, balansinis metodas ir klojinių.
Vyžinto teigimu, „Rail Baltica“ Lietuvoje komandai inicijavus dialogą tarp projektuotojo ir rangovo, buvo rasti tinkami techniniai sprendimai.
„Sprendinių tikslinimo procesas buvo sudėtingas, tačiau sprendiniai leis projekto statybos darbams įsibėgėti ir juos vykdyti sparčiau bei didesne apimtimi. Artimiausiu metu matysime įsibėgėjančias tilto statybas – pirmieji rezultatai bus matomi jau rugsėjo mėnesį“, – teigė „Rail Baltica“ valdymo vadovas.
Statant geležinkelio tiltą šiais metais taip pat bus rekonstruojama 110 kV „Litgrid“ linija, demontuojamos esamos gelžbetoninės atramos, dalį elektros linijos pakeičiant požeminiu 110 kV kabeliu.
Šiuo metu aktyviuose „Rail Baltica“ ruožuose Šveicarija–Žeimiai (10 km) ir Žeimiai–Šėta (17,7 km) kasdien dirba 700 darbuotojų ir 500 įvairios technikos vienetų.
Šiemet planuojama pasirašyti dar dvi rangos sutartis 36 km atkarpose Kaunas–Šveicarija ir Šėta–Ramygala, intensyvūs darbai šiose atkarpose prasidės 2025 m.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
